Tu meilę man beribę pažadėjai,
Mes buvome beprotiškai arti,
Žvaigždynus ir bangomūšą stebėjom,
To pasakiško jausmo paliesti.
Tik palengva jausmai tavy pradingo
Ir pamiršai tu mūsų svajones.
Bet man esi kaip niekad reikalinga,
Prasmės nėra gyventi be tavęs,
Man be tavęs…
Aš tavimi vien gyvenu,
Tiek naktų ir tiek dienų,
Šiam pasauly taip sunku be tavęs…
Aš vėl žvelgiu tau į akis
Ir meldžiu tave – sugrįžk.
Šiam pasauly man esi tu viena,
Tik tu viena…
Tik tu viena…
Vilties iš mano sielos neatimsi,
Ji ugnimi rusena širdyje,
Kurios jau niekada neužgesinsi.
Karštai tikiu, kad būsi tu mana,
Būsi mana…
Aš tavimi vien gyvenu,
Tiek naktų ir tiek dienų,
Šiam pasauly taip sunku be tavęs…
Aš vėl žvelgiu tau į akis
Ir meldžiu tave – sugrįžk.
Šiam pasauly man esi tu viena,
Tik tu viena…
(2 k.)
