Šiam pasauly visko būna,
Atsimerki vieną rytą
Ir dairaisi, ar čia juoktis,
Ar čia verkti – nežinai.
Kas mylėta, kuo tikėta,
Lyg žaliu lietum nulyta,
Ąžuolai vijokliais virtę,
O vijokliai ąžuolais.
Pelkės giriomis pavirto,
Pelkėm pievos ir šilojai,
Saulės, vėjo, savo rankų,
Vakarykščių valandų.
Rodos, nieko nepažįsti,
O galbūt nepažinojai,
O gal vandenį ir duoną
Vadini kitu vardu.
Atsimerki – o ne auksas,
Kas labiausiai auksu tviska,
Atsimerki o ant kalno
Tavo namo pamatai.
Šiam pasauly visko būna,
Šiam pasauly bus dar visko,
Daug labai keistų dalykų
Atsimerkęs pamatai.
