Paklydę paukščiai rudenį grįš
Gailią raudą jų girdėsiu
Kai tavo vardas praeity pasiliks
Aš vienui viena liūdėsiu
Kada pavasarį žolė sužaliuos
Trūks man tavo juoko
Tada suprasiu, kad pasauly gyvent
Aš be tavęs nemoku
O žodžiai buvo tie
Mano, mano, mano
Ir ta skaudi kaltė
Mano, mano, mano
Atleiski, kad tavęs
Lauksiu, lauksiu, lauksiu
Per naktį sapnuose
Šauksiu, šauksiu, šauksiu
Kada sugrįši į mano dienas
Pavasarį ar žiemą?
Tačiau lig šiolei aš klajoju viena
Po mūsų žalią pievą
Kada pavasarį žolė sužaliuos
Trūks man tavo juoko
Tada suprasiu, kad pasauly gyvent
Aš be tavęs gyvent nemoku
O žodžiai buvo tie
Mano, mano, mano
Ir ta skaudi kaltė
Mano, mano, mano
Žinoki, kad tavęs
Aš jau daugiau nelauksiu
Per naktį sapnuose
Tavęs vardu nešauksiu
***
Kitas dainos variantas: Nalšia – Ir buvo žodžiai tie
