Nuo vaikystės aš eilėraščius myliu,
Bet šitą paslaptį saugau ir tyliu
Nuo pikto poeto, kuris kiekvieną rytą
Vietoj eilėraščio kepa hitą.
Bet tavo kūnas man tai sudėtinga poezija.
Vos bandau skaityt, mane ištinka erezija.
Tada viską metęs ir užsidėjęs chalatą
Sėdžiu namuose ir geriu arbatą,
Žiūrėdamas pro langą
Į pratekantį Gangą.
Gražios tavo akys, gražios tavo durys,
O pro durų plyšį šypsosi mėnulis.
O mano saule, o mano meile,
Dėl tavęs net debesys varvina seilę,
Žiūrėdami pro langą
Į pratekantį Gangą.
Kad ir kas beatsitiktų, bitės neš nektarą,
Vyrai skris į dangų, o moterys į karą.
Tiktai man skraidyti neišeina,
Todėl tik tau vienai dainuoju meilės dainą,
Žiūrėdamas pro langą
Į pratekantį Gangą.
