Pried.
Čigonės akys mane vilioja
Čigonės akys man širdį spaudžia
Čigonės akys, jos nebelaukia
Jos nebelaukia daugiau manęs
Mylėjo jis jos garbanas auksines
Ir žvilgsnį gintarinį jos akių
Kalbėjo jis jai švelniai apkabinęs
Mažyte mylimoji, vien tik tu
Pried.
Bet kartą jūroj siautė uraganas
Ir jis pareikalavo daug aukų
Ir sužinojo ji, kad okeanas
Prarijo kapitoną vandenų
Pried.
Mergaitė visą dieną liūdėjo
Ir laužė sau iš sielvarto rankas
O ankstų rytą saulei patekėjus
Įšoko į putojančias bangas
