Vai kaip aš jojau
Per Vilniaus miestelį,
Klausė jenerolas,
Ko liūdnas žirgelis.
Kodėl jam neliūdnam,
Man jaunam nesmūtnam
Septyni meteliai
Ant didžio vargelio.
Brolelis parjojo
Iš vainų šalelės,
Klausė pas sesutę:
— Ar gyva mergelė?
— Pas tavo mergelę
Buvo šimts bernelių;
Šitą rudenėlį
Jauna tik išėjo.
— Kad būčiau žinojęs,
Būčiau neparjojęs,
Būčiau neparnešęs
Puikių dovanėlių.
Kad būčiau negimęs
Ar gimęs numiręs,
Nei savo mergelę
Pijokui auginęs.
Mano išauginta,
Mano išmokinta,
Aukso obuolėliais
Mano išbovyta.
