Einu viena tylia senamiesčio gatve,
Matau akis, jos dega kiekvienam lange.
Ar tu tai suprasi, ką aš jaučiu,
Kuo mano norai skirias nuo tavų minčių?
Sakau tau atvirai:
Geruoju meilė nesibaigs.
Man nesvarbu, kur tu dabar ir ką darai,
Man daug svarbiau, ką reiškiu tau, ar tu žinai?
Ar tu tai suprasi, kai mes vieni
Suglausim savo lūpas žvakių apsupty?
Sakau tau atvirai:
Geruoju meilė nesibaigs.
Gal myli, o gal ne – tu niekad nesakai,
Aš netikiu nei burtais, nei gėlių žiedais.
Ar tu tai suprasi, ką aš jaučiu?
Einu viena gatve tarp tūkstančio kitų.
Sakau tau atvirai:
Geruoju meilė nesibaigs.
Jausmai nebus tikri,
Juos privalom išbandyt.
O mes juk norime labai
Išlikt ilgai gerais draugais.
Sakau tau tiesiai: leisk ir man dažniau pabūti savimi,
Neklausiu aš, kur tu eini ir ką veiki.
Ar tu tai suprasi, ar tu tiki,
Kad aš gimiau laisva, toks pat ir tu esi.
Sakau tau atvirai:
Geruoju meilė nesibaigs.
