Kai pradinuke nužiūrėjo tave,
Ji matė tik jaunuolį šalia.
O kai jis sukos tik klasiokių rate,
Nė motais tu, pradinuke pana.
Kiekvieną pertrauką ji žiūri per petį,
Gaudo žvilgsnį ir mąsto, ar jisai mane matė.
Išsiskirti iš klasiokių masės
Su berniuku iš aukštesnės klasės.
Tavo akys, tavo lūpos ir mano sapnai (ai..)
Tik svajoju
Meilės kvapas gundo sielą, gaila, nežinai
Abejoju
O va berniukas vis dvejoja slapčia,
Nepasiruošęs jis draugaut su mažesne.
Jis nesupranta, kad skaudina ją,
Atkreipdamas tą žvilgsnį, tipo nekaltą, ne.‘
Nu tai kas, kad ji kužda nakčia,
Tai kas, kad ji verkia tyliai po kaldra
Ir nu tai kas, kad ji nori berniuko šalia,
Kodėl, mergaite, tu tokia jauna? A?
Tavo akys, tavo lūpos ir mano sapnai (ai..)
Tik svajoju
Meilės kvapas gundo sielą, gaila, nežinai
Abejoju
(x2)
Bet vieną vakarą jie susitiko
Ir niekada nepaleido vienas kito.
Ta mergaitė jau senai užaugo,
O berniukas kas dieną ją saugo.
Jų lūpos susilieja vakarais, vakarais
Kai jie nori dviese pasižaisti
Jų akys susižvalgo vis rytais, vis rytais
Uch, kokie karšti tie bučiniai, a…
***
Muzika: Rolandas Venckys
Tekstas: Vesta Jakimavičiūtė, Rolandas Venckys
