Pavargau atsimerkti ryte,
Apglėbus ne tavo pečius,
Pavargau blaškytis rūke
Lyg paukštis po baltus laukus.
Nežinau, gal man per sunku, gal nemoku skaityti minčių,
Nežinau, kaip būti tokiu, kaip norėjai, kaip mudu kartu (norėjom)…
Nenoriu vėl netekti tavęs,
Nenoriu vėl ašarų sūrių,
Nenoriu vėl prarasti tavęs,
Bet nežinau kodėl…
Nenoriu lėkt, kur vėjas nuneš,
Nenoriu vėl vienišų naktų,
Nenoriu likti vienas, atleisk,
Bet nežinau kodėl
Išeinu…
Per sunku bėgt nuo minčių –
Jos veda ne tavo keliu…
Per sunku nerasti akių,
Jos kviečia, kad būtum kartu.
Nežinau, gal man per sunku, gal nemoku skaityti minčių,
Nežinau, kaip būti tokiu, kaip norėjai, kaip mudu kartu (norėjom)…
Nenoriu vėl netekti tavęs,
Nenoriu vėl ašarų sūrių,
Nenoriu vėl prarasti tavęs,
Bet nežinau kodėl…
Nenoriu lėkt, kur vėjas nuneš,
Nenoriu vėl vienišų naktų,
Nenoriu likti vienas, atleisk,
Bet nežinau kodėl
Išeinu…
Gal kažkada,
Kai rytas nušvis, kai išauš mano diena…
Tu būsi šalia
Kaip norėjai, kaip mudu kartu…norėjom…
Nenoriu vėl netekti tavęs,
Nenoriu vėl ašarų sūrių,
Nenoriu vėl prarasti tavęs,
Bet nežinau kodėl…
Nenoriu lėkt, kur vėjas nuneš,
Nenoriu vėl vienišų naktų,
Nenoriu likti vienas, atleisk,
Bet nežinau kodėl…
Nenoriu vėl netekti tavęs,
Nenoriu vėl ašarų sūrių,
Nenoriu vėl prarasti tavęs,
Bet nežinau kodėl…
Nenoriu lėkt, kur vėjas nuneš,
Nenoriu vėl vienišų naktų,
Nenoriu likti vienas, atleisk,
Bet nežinau kodėl…
Išeinu…
Išeinu…
