Kai tyliai gesta vakaras raudonas
Ir skleidžias židinio liepsnų aguonos,
Pasidalinkime jausmais, vynu ir duona,
Prisiminimais metų, praleistų kartu.
Ten viskas buvo paprasta ir aišku,
Ten viskas buvo begaliniai lengva –
Lengvai mylėjom ten, lengvai žadėjom
Ir laikas lėkė mums pašėlusiu ratu.
Jaunystė bėgo, tirpdama lyg vaškas,
Gyvenimas mus mokė išminties.
Nors smilkiniai šarma jau bąla,
Mes dar verti ir meilės, ir sėkmės.
Dar nepadėkim taško…
Kai tyliai leisis vakaras raudonas
Ir židiny plevens auksinis liūdesys,
Vėl susirinksim po ilgų klajonių,
Vynu sušildysim sužvarbusias viltis.
Ten viskas buvo paprasta ir aišku,
Ten viskas buvo begaliniai lengva –
Lengvai mylėjom ten, lengvai žadėjom
Ir laikas lėkė mums pašėlusiu ratu.
Jaunystė bėgo, tirpdama lyg vaškas,
Gyvenimas mus mokė išminties.
Nors smilkiniai šarma jau bąla,
Mes dar verti ir meilės, ir sėkmės.
Dar nepadėkim taško…
