Ar įmanoma, kad viena iš veido senėjimo priežasčių slypi ne odoje, o dantyse? Daugelis žmonių veido senėjimą pirmiausia sieja su oda, tačiau odontologai atkreipia dėmesį, kad daliai žmonių reikšmingą įtaką išvaizdos pokyčiams gali turėti ir pakitęs sąkandis bei dantų nusidėvėjimas.
Apie tai, kaip odontologija tapo slaptuoju „anti-aging“ (jauninančiu) sąjungininku, kalbamės su gydytoja odontologe-ortopede Valda Valantiejiene, kuri savo praktikoje kasdien mato, kaip teisingai atkūrus kramtymo sistemą, žmonių veidai atjaunėja natūraliai.
Nematomas senėjimo variklis: kodėl „sukrenta“ veidas?
Mūsų veido oda yra tik audinys, kuriam reikalinga tvirta atrama. Jaunystėje šią atramą užtikrina sveika kaulų sistema, elastingi raumenys ir, žinoma, visaverčiai, natūralaus aukščio dantų lankaim,. Tačiau su amžiumi, ypač gyvenant intensyvaus ritmo ir didelio streso sąlygomis, prasideda tylūs, iš pradžių nepastebimi pokyčiai.
Intensyvų ir įtemptą gyvenimo būdą gyvenantys žmonės dažnai kenčia nuo bruksizmo– nesąmoningo naktinio dantų griežimo ar stipraus sukandimo. Per 10–15 metų dantys palaipsniui dyla, trumpėja ir praranda savo pradinę anatominę formą. Žmogui netekus vos kelių milimetrų dantų aukščio, jo veide atsiranda akivaizdūs estetiniai pokyčiai.
„Dantys yra karkasas, laikantis apatinį veido trečdalį. Kai dantys dėl griežimo ar senų, nekokybiškų protezų sutrumpėja, sumažėja vadinamasis sąkandžio aukštis. Paprasčiau tariant – apatinis žandikaulis pasislenka arčiau viršutinio, smakras vizualiai priartėja prie nosies. Kas nutinka su oda? Buvęs odos plotas atsipalaiduoja, todėl jis tiesiog suglemba: išryškėja gilios nosies-lūpų raukšlės, nusvyra lūpų kampučiai, o skruostai praranda stangrumą. Žmogus atrodo nuolat pavargęs, piktas, o veidas – vyresnis nei yra iš tiesų“, – procesą aiškina V. Valantiejienė.
Pasak gydytojos, būtent todėl net ir brangiausios hialurono ar botulino injekcijos tokiais atvejais gali išspręsti tik dalį estetinių problemų, jei jų priežastis slypi pakitusiame sąkandyje. Bandoma užpildyti raukšles, nors problemos esmė – prarastas kaulo ir dantų aukštis.
Klientės istorija: kai kremai nebepadėjo, o chirurgijai – per anksti
Šią medicininę realybę puikiai iliustruoja 52-iejų metų įmonės vadovės Ritos (vardas pakeistas) istorija. Rita puikiai prižiūrėjo savo išvaizdą. Tačiau pastaruosius kelerius metus moteris pradėjo pastebėti, kad veidrodyje mato ne visai tą vaizdą, kurį norėtų matyti: lūpos po truputi tapo plonos ir siauros, aplink jas atsirado gausybė smulkių raukšlelių, o veido ovalas ties žandikaulio linija pradėjo prarasti aiškų kontūrą.
„Svarsčiau apie plastinę veido patempimo operaciją, bet labai bijojau nenatūralaus, „plastikinio“ veido. Kai konsultacijai užsirašiau pas gydytoją Valdą – norėjau tik pasikeisti porą senų plombų ir šiek tiek pasibalinti dantis, o išgirdau visai kitą diagnozę“, – prisimena Rita.
Valdos Valantiejienės apžiūros metu buvo nustatyta: dėl streso Rita daug metų naktimis stipriai sukąsdavo dantis. Jos krūminiai dantys buvo praradę net iki trečdalio savo aukščio.
Piliamiesčio klinikoje Ritai buvo atlikta visos burnos funkcinė ir estetinė reabilitacija: atkurtas buvęs sąkandžio aukštis, o nudilę dantų paviršiai atstatyti itin plonomis, bemetalės keramikos laminatėmis ir mikro-restauracijomis.
Pakėlus sąkandį vos per keletą milimetrų, Ritos bruožai natūraliai atjaunėjo. Nusvirę lūpų kampučiai pakilo, lūpos atgavo jaunatvišką tūrį ir putlumą, nes vėl gavo atramą iš vidaus, o žandikaulio linija tapo ryški ir estetiška. Tai ir yra nechirurginė „anti-aging“ odontologija – sugrąžinama tai, ką natūraliai sukūrė gamta, kol laikas ir stresas to nesunaikino. Rita vėl jaučiasi savo pačios energijos ir išvaizdos šeimininke.
Kuo ši metodika skiriasi nuo tradicinio protezavimo?
Daugelis vyresnio amžiaus žmonių baiminasi žodžio „protezavimas“, siejant jį su senoviniais metodais ir nenatūraliai dideliais, nepatogiais dantimis. Tačiau šiuolaikinė odontologija veikia visai kitais principais.
„Mūsų tikslas nėra padaryti ‘gražius baltus dantis’. Mūsų tikslas – atkurti biologiškai teisingą žmogaus anatomiją. Dirbant su sudėtingais, nusidėvėjusio sąkandžio atvejais, mes nepuolame iškart klijuoti keramikos. Pirmiausia mes atkuriame aukštį naudodami laikinas, adaptacines medžiagas. Žmogus su naujuoju sąkandžiu gyvena, valgo, kalba, šypsosi. Mes stebime, kaip atsipalaiduoja jo kramtomieji raumenys, kaip keičiasi veido bruožai, ar taisyklinga žandikaulio sąnario padėtis. Tik tuomet, kai matome visišką harmoniją tarp funkcijos ir estetikos, perkeliame šį tikslų modelį į nuolatinę keramiką. Tai labai kruopštus darbas“, – pasakoja gydytoja V. Valantiejienė.
Šiuolaikinės keramikos savybės leidžia sukurti visiškai natūralų mikroreljefą ir šviesos pralaidumą. Aplinkiniai mato tik pailsėjusį, atjaunėjusį žmogų.
3 praktiški gydytojos patarimai: kaip atpažinti problemą ir ką daryti?
Jei investuojate į savo išvaizdą ir sveikatą, tačiau pastebite nepageidaujamus veido senėjimo pokyčius, V. Valantiejienė pataria atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus, kuriuos galite patikrinti namuose:
1. Atlikite „veido trečdalių“ testą namuose. Atsistokite prieš veidrodį, atpalaiduokite veidą ir sukąskite įprastai dantis. Įvertinkite savo apatinio veido trečdalio (nuo nosies pagrindo iki smakro apačios) proporciją su viduriniu trečdaliu (nuo antakių linijos iki nosies pagrindo). Jei apatinis trečdalis atrodo aiškiai trumpesnis, suspaustas, o smakras pernelyg atsikišęs arba „įtrauktas“ – tai gali būti vienas iš požymių, kad jūsų sąkandis yra nudilęs ir jums reikalingas funkcinis aukščio atstatymas, o ne dar vienas veido kremas.
2. Nelaukite, kol dantis pradės skaudėti – stebėkite emalį. Vyresniame amžiuje dantų gedimai jau nebėra tik paprastos „skylutės“. Pastebėkite: ar jūsų priekinių dantų kandamieji kraštai tapo lygūs, tarsi nupjauti? Ar dantys pasidarė jautresni šaltam ar karštam maistui? Ar lūpos tapo vizualiai siauresnės, nei buvo prieš dešimtmetį? „Dantų dilimas yra neskausmingas, tačiau nuolat progresuojantis procesas. Skausmas atsiranda tik tada, kai pasiekiamas danties nervas arba pradeda traškėti žandikaulio sąnarys. Tačiau tuomet reabilitacija tampa kur kas sudėtingesnė ir ilgesnė. Kuo anksčiau pastebėsime sąkandžio žemėjimą, tuo lengviau ir greičiau sustabdysime veido pokyčius“, – pataria Valda Valantiejienė.
3. Rinkitės specialistus, matančius visumą, o ne atskirą dantį. Planuodami estetines investicijas į šypseną, niekada neieškokite greitų vieno ar dviejų priekinių dantų „pagražinimo“ sprendimų, jei visa sistema yra išsiderinusi. Prieš priimdami sprendimus, pasikonsultuokite su patyrusiu ortopedu, dirbančiu su funkcinės rekonstrukcijos atvejais. Aukščiausio lygio konsultacija visada prasideda nuo visos kramtymo sistemos, žandikaulio sąnario ir net laikysenos analizės. Tik pilnas, kompleksinis matymas padeda pasiekti, kad jūsų investicija į šypseną duos jaunatvišką bei sveiką veidą dešimtmečiams į priekį.
Jaunystė – tai ne tik lygi oda, bet ir vidinė laisvė
Bėgantis laikas ir patirtas stresas neturi tapti nuosprendžiu mūsų išvaizdai ar pasitikėjimui savimi. Pasak gydytojos V. Valantiejienės, šiuolaikinė medicina leidžia į senėjimą pažvelgti visiškai nauju kampu – ne kovoti su pasekmėmis, o išmintingai atkurti tai, ką praradome.
„Mano didžiausias džiaugsmas yra matyti, kaip po gydymo pasikeičia ne tik žmogaus veido bruožai, bet ir jo žvilgsnis. Žmogus vėl pradeda drąsiai, plačiai šypsotis, o būtent atvira, nuoširdi šypsena ir yra tikroji, niekada nesenstanti jaunystė“, – šypsosi gydytoja ortopedė.
Galbūt todėl prieš planuojant dar vieną estetinę procedūrą verta užduoti sau paprastą klausimą – ar mano veidas tikrai sensta dėl odos, ar problema slypi kur kas giliau?
Gydytoja odontologė – ortopedė Valda Valantiejienė
