Pirmasis karantinas mokyklas užklupo netikėtai ir sukėlė nemažai iššūkių. Mokymo procesas strigo, nes tokiems staigiems pokyčiams nebuvo pasiruošę nei mokytojai, nei vaikai. Programos „Renkuosi mokyti“ vadovė Agnė Motiejūnė pastebi, kad tuo laikotarpiu krito mokymosi našumas, nes mokydamiesi iš namų vaikai buvo išsiblaškę, jiems buvo sunku susiplanuoti savo dieną.
Bendradarbiaudama su programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ atstovais, ji dalinasi patarimais, kaip moksleiviams mokytis efektyviau nuotoliniu būdu.
„Karantinas į mokymosi procesą įnešė chaoso, nes vaikams reikėjo greitai prisitaikyti prie pamokų nuotoliniu būdu. Moksleiviai pademonstravo puikius skaitmeninius įgūdžius, tačiau mokytojai pastebi, kad daugiausiai iššūkių kėlė tokių savybių, kaip atidumas, gebėjimas planuoti savo laiką, užsibrėžti ir siekti kasdienių tikslų, stygius. Tikėtina, kad mokiniams į nuotolines pamokas reikės grįžti ir šiais mokslo metais, todėl naudinga sužinoti, kaip šias savybes, kurios ir toliau liks aktualios, ugdyti bei stiprinti“, – teigia anksčiau minėtos programos vadovė E. Tamelytė.
Pasitikrinkite, ar mokate mokytis
Anot mokytojos, „Renkuosi mokyti“ programos alumnės, A. Motiejūnės, pirma, ką turėtų padaryti mokinys, tai įsivertinti savo gebėjimą mokytis arba kitaip tariant – mokėjimo mokytis kompetenciją. Nors tai gali skambėti keistai, tačiau mokymosi procesas, kuomet tai daryti tenka savarankiškai, skiriasi nuo to, prie kurio vaikai buvo įpratę.
„Pirmiausia reikėtų paklausti savęs, ar aš pasitikiu savo jėgomis ir ar jaučiu, kad galiu mokytis. Jei mokytis sunku, tuomet reikėtų identifikuoti, kur slypi problemos. Svarbu kelti sau uždavinius ir galvoti apie strategijas, kaip juos įgyvendinti. Po visko privalu įsivertinti ir suteikti sau grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip sekėsi. Na, o vėliau procesas kartojamas iš naujo“, – sako programos „Renkuosi mokyti“ vadovė.
Susiplanuokite dieną
Einant į mokyklą, moksleivių diena yra suplanuota minučių tikslumu – tvarkaraštis nusako, kada vaikas mokysis, kada sportuos, kiek laisvo laiko turės tarp užsiėmimų. Mokytojos teigimu, mokantis nuotoliniu būdu svarba planuoti savo laiką tik dar labiau išauga. Geriausia tam pasidaryti vizualų plakatą, kuris iliustruotų, ką moksleivis darys visą dieną.
„Žinoma, yra laikas, kuris yra skirtas pamokoms. Nereikėtų pamiršti, kad dienos vaikas neturėtų praleisti tik prie kompiuterio. Pusę dienos, kada įprastai vaikai būdavo mokykloje, dabar jie praleidžia prie ekranų. Vadinasi, privalu į dienos planą įterpti laiką, kuomet vaikas išeina į lauką, turi fizinio krūvio, bendrauja su pažįstamais ir draugais“, – teigia mokytoja.
Susikurkite tinkamą mokymosi aplinką
Pradėjus mokytis nuotoliniu būdu, pasikeitė mokymosi aplinka. Vieni tuo labai džiaugėsi, nes jiems tai pasirodė itin patogu, kitiems kėlė nerimą. Mokytoja sako, kad sau tinkamą erdvę vaikas gali susikurti pats – svarbiausia įsiklausyti į save ir rasti optimaliausią sprendimą.
„Vieni mėgsta savo erdvę, kitiems patinka būti apsuptiems žmonių. Taip pat reikia įsivertinti, ar aš galiu dirbti tvarkingoje aplinkoje, o galbūt mane kaip tik įkvepia lengvas chaosas, kai aplink yra daug daiktų ir aš žinau, kad po ranka turėsiu vieną arba kitą informaciją. Kiek yra skirtingų žmonių, tiek yra skirtingų strategijų“, – patarimais dalinasi A. Motiejūnė.
Pamokų metu telefoną padėkite į šalį
Vieni iš didžiausių pavojų, kylančių nuotolinio mokymosi metu, yra išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti. Dažna to priežastis yra telefonas, kai jis nereikalingas mokymosi procese. Anot mokytojos, šis įrenginys pamokų metu turėtų būti padėtas kuo toliau.
„Telefoną reikėtų pasidėti į kitą kambario vietą ir išjungti visus socialinius tinklus bei jų pranešimus. Jei telefonas yra šalia, labai sunku atsispirti norui jį vis patikrinti, todėl vietoje to, kad vaikas dėmesį skirtų pamokai, jo akys vis krypsta į telefoną“, – sako A. Motiejūnė.
Nebijokite pasakyti, kad nesupratote išdėstytos pamokos
Mokantis nuotoliniu būdu, labai svarbu užtikrinti mokymosi proceso tęstinumą. Jei moksleivis nesuprato vieno ar kito dalyko, būtina apie tai pasakyti mokytojui, nes tikėtina, kad ši spraga gilės, o mokytis toliau bus tik sunkiau.
„Svarbu įsivertinti, kur yra spraga ir kokie barjerai trukdo tą informaciją suprasti. Praleidus vieną dalyką, aš negaliu toliau tęsti mokymosi ir pridėti naujos informacijos prie jau turimos. Reikia nebijoti ir kreiptis pagalbos į mokytoją, o gal net bendraklasį“, – pataria programos „Renkuosi mokytis“ vadovė.
Mokykitės suvaldyti jaudulį ir stresą
Suprantama, kad kardinalus mokymosi proceso pakeitimas gali tapti nemenku išbandymu ir sukelti stresą. Moksleiviui supratus, kad mokytis tokiu būdu jam yra sunku, svarbu neužgniaužti kylančių emocijų ir apie tai pasikalbėti su mokytoju arba bendraklasiu.
„Juokas gali ne tik padėti sumažinti stresą, tačiau ir geriau susikaupti, būti aktyvesniems. Kuo daugiau kalbėsimės apie tai, kaip jaučiamės, dėl ko yra neramu, tuo mažiau jausimės vieniši. Jei išgirstate bendraklasį sakant, kad jam sunku, tai padeda suvokti, kad jūs nesate vienas“, – sako mokytoja.
Pasitikrinkite žinias
A. Motiejūnės teigimu, pamokos neturėtų apsiriboti vien tik įprastais užsiėmimais prie kompiuterio. Šiais technologijų laikais, apstu papildomų priemonių, kurių pagalba galima praplėsti savo turimas žinias, arba pasitikrinti jau esamas.
„Yra įvairiausių programėlių ir svetainių, tokių kaip „Kahoot“, kurios suteikia galimybę pasitikrinti, ko išmokome. Viskas, ko prireiks – išmanusis telefonas. Prisijungus kone iškart galėsite pradėti atsakinėti į klausimus. Dar viena puiki aplikacija, kuri atveria pasaulį yra „GeoGuessr“. Naudojantis ja galima vaikščioti po įvairias erdves ir bandyti atspėti, kokia tai geografinė lokacija,“ – patarimais dalinasi A. Motiejūnė.
