Odos paraudimas, niežėjimas, bėrimai – dažnai tokie simptomai priverčia sunerimti ir ieškoti priežasčių. Viena iš galimų kaltininkių – kontaktinis dermatitas. Tai gana dažna odos reakcija, kurią gali sukelti kasdien naudojamos priemonės ar net paprasti daiktai, su kuriais liečiamės.
Kas yra kontaktinis dermatitas?
Kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, atsirandantis dėl tiesioginio kontakto su dirginančia ar alergizuojančia medžiaga. Tai nėra infekcija ar liga, plintanti nuo žmogaus žmogui – tai individuali odos reakcija į tam tikrus dirgiklius.
Dermatologai išskiria dvi pagrindines kontaktinio dermatito rūšis:
1. Dirginamasis kontaktinis dermatitas
Dažniausiai pasitaikantis tipas. Jis atsiranda, kai oda tiesiogiai pažeidžiama dėl agresyvių medžiagų poveikio, pavyzdžiui, cheminių valiklių, muilo, dezinfekantų ar net per dažno rankų plovimo.
Simptomai:
🔹 Paraudimas.
🔹 Sausumas, odos pleiskanojimas.
🔹 Niežėjimas ar deginimo pojūtis.
🔹 Smulkūs įtrūkimai odoje.
2. Alerginis kontaktinis dermatitas
Šio tipo dermatitas atsiranda, kai organizmas sureaguoja į tam tikrą medžiagą kaip į alergeną. Dažniausiai tokia reakcija pasireiškia ne iš karto – gali prireikti net kelių kontaktų, kol oda pradės reaguoti.
Simptomai:
🔹 Odos paraudimas, patinimas.
🔹 Smulkūs pūslėti bėrimai.
🔹 Stiprus niežėjimas.
🔹 Kartais – skausmingos žaizdelės ar šlapiuojančios vietos.
Kaip atpažinti kontaktinį dermatitą?
Kontaktinio dermatito simptomai dažniausiai atsiranda toje vietoje, kuri tiesiogiai lietėsi su dirgikliu ar alergenu. Pavyzdžiui:
- Jei paraudo rankos – gali būti kaltas ploviklis ar muilas.
- Ausų srityje – galbūt reakciją sukėlė papuošalai (dažniausiai nikeliu dengti).
- Aplink akis – tai gali būti netinkama kosmetikos priemonė.
- Kaklo ar riešo srityje – parfumerija, kvepalai ar bižuterija.
Jei bėrimas atsiranda tik tam tikroje vietoje ir pastebite ryšį su nauju produktu ar daiktu, tikėtina, kad tai kontaktinis dermatitas.
Dažniausi odos dirgikliai
Dermatologai pastebi, kad kontaktinį dermatitą dažniausiai sukelia šie dirgikliai:
🔸 Valymo ir skalbimo priemonės (ypač stiprios cheminės sudėties).
🔸 Muilai, dezinfekantai, antibakteriniai geliai.
🔸 Kosmetika – kremai, pudros, makiažo valikliai.
🔸 Plaukų dažai, lakai.
🔸 Papuošalai, ypač turintys nikelio.
🔸 Kvepalai, eteriniai aliejai.
🔸 Gumos ir latekso gaminiai (pvz., pirštinės).
🔸 Sintetiniai audiniai ar vilna.
Kaip gydyti kontaktinį dermatitą?
Jei pastebėjote simptomus, svarbiausia – nustatyti ir pašalinti dirgiklį. Paprastai, nutraukus kontaktą su medžiaga, oda per kelias dienas ar savaites atsigauna.
🔹 Pirmoji pagalba:
✅ Nuplaukite pažeistą vietą drungnu vandeniu, kad pašalintumėte likusius dirgiklius.
✅ Tepkite raminančiu kremu ar emulsija (pvz., su pantenoliu ar alaviju).
✅ Jei niežėjimas stiprus, gali padėti antihistamininiai vaistai.
✅ Sunkesniais atvejais gydytojas gali skirti priešuždegiminių tepalų su kortikosteroidais.
🔸 Ko vengti:
❌ Nekasykite pažeistos vietos – taip tik pabloginsite situaciją ir galite sukelti infekciją.
❌ Nenaudokite agresyvių antiseptikų, alkoholio ar rūgštinių priemonių – tai dar labiau dirgins odą.
Kaip išvengti kontaktinio dermatito?
✅ Rinkitės švelnias priemones:
Ieškokite produktų su užrašu „be kvapiųjų medžiagų“, „tinka jautriai odai“, „hipoalerginis“.
✅ Mūvėkite pirštines:
Valant namus ar plaunant indus, naudokite apsaugines pirštines.
✅ Testuokite naujus produktus:
Prieš naudodami naują kosmetikos priemonę, išbandykite ją ant nedidelio odos plotelio (pvz., vidinės riešo dalies).
✅ Drėkinkite odą:
Sausa oda yra jautresnė dirgikliams, todėl naudokite drėkinamuosius kremus, ypač po rankų plovimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei bėrimai nepraeina per kelias savaites, plinta, labai niežti ar pradeda šlapiuoti, būtina kreiptis į dermatologą. Gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą ir, jei reikia, atlikti alerginius testus, kad tiksliai nustatytų, kas sukelia reakciją.
