Odos priežiūroje dažnai girdime du žodžius – drėkinimas ir maitinimas. Nors kasdienėje kalboje jie neretai vartojami kaip sinonimai, iš tiesų tai yra skirtingi odos poreikiai. Vienu atveju odai trūksta vandens, kitu – lipidų, padedančių palaikyti apsauginį barjerą.
Apie tai, kaip atskirti sausą odą nuo dehidratuotos, kada rinktis drėkinančias, o kada maitinamąsias priemones, pasakoja Laura Rimkūnaitė – „Oda klinika“ vyr. kosmetologė-ekspertė, besispecializuojanti veido odos priežiūroje ir estetinėse procedūrose. Savo darbe ji vadovaujasi principu „mažiau yra daugiau“, todėl kiekvienam klientui parenka individualius, apgalvotus sprendimus, orientuotus į ilgalaikį odos balansą ir natūralų rezultatą.
Drėkinimas ir maitinimas – ne tas pats
Pasak L. Rimkūnaitės, pirmiausia svarbu suprasti, kad drėkinimas ir maitinimas atlieka skirtingas funkcijas.
„Drėkinimas ir maitinimas – tai du skirtingi odos poreikiai. Drėkinimo metu oda aprūpinama drėgme, tai yra vandeniu, o maitinimo metu – lipidais, riebalais, kurie stiprina odos apsauginį barjerą ir padeda išlaikyti drėgmę odoje.“ – aiškina specialistė.
Paprastai tariant, drėkinimas suteikia odai vandens, o maitinimas padeda tą drėgmę išsaugoti. Todėl vien drėkinančio serumo ne visada pakanka – ypač tada, kai odos barjeras yra susilpnėjęs, oda šerpetoja, rausta ar tampa jautresnė.
Kada odai trūksta drėgmės?
„Odai drėgmės labiau reikia tada, kai jaučiamas tempimo pojūtis, ji atrodo papilkėjusi, pavargusi, atsiranda smulkių raukšlelių. Tai dažniausiai rodo dehidrataciją – vandens trūkumą odoje,“ – teigia kosmetologė.
Dehidratuota oda taip pat gali prasčiau „priimti“ makiažą. Jis gali pasidengti netolygiai, subėgti į smulkias linijas ar atrodyti ne taip gaiviai, kaip norėtųsi. Tokiais atvejais odai pirmiausia reikia ingredientų, kurie padeda pritraukti ir išlaikyti vandenį.
Kada odai reikia maitinimo?
Maitinimo poreikis dažniau siejamas su odos apsauginio barjero būkle.
„Lipidų, arba maitinimo, labiau reikia tada, kai yra pažeistas odos apsauginis barjeras – oda tampa šiurkšti, pleiskanojanti, gali perštėti ar parausti. Tokiu atveju jai trūksta riebalų, kurie padeda atkurti apsaugą ir sulaikyti drėgmę odoje,“ – pasakoja L. Rimkūnaitė.
Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai odą veikia šaltis, vėjas ir sausas patalpų oras. Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad odos poreikiai priklauso ne tik nuo sezono, bet ir nuo individualios būklės.
Sausa oda ir dehidratuota oda: pagrindinis skirtumas
Vienas svarbiausių dalykų – atskirti odos tipą nuo laikinos odos būklės. Sausa oda yra odos tipas, dažnai nulemtas genetikos. Tokiai odai būdinga mažesnė riebalų, arba sebumo, gamyba, smulkesnės poros, plonesnė tekstūra, polinkis į šiurkštumą ir tempimo jausmą.
„Paprasčiau tariant, sausa oda yra odos tipas, o dehidratuota – laikinas vandens trūkumas odoje,“ – sako L. Rimkūnaitė.
Tai reiškia, kad sausa oda dažniau stokos lipidų, o dehidratuotai odai reikės drėgmės. Tačiau šios būklės gali persidengti – sausa oda taip pat gali būti dehidratuota.
Ar riebi oda gali būti dehidratuota?
Neretai manoma, kad jeigu oda riebi arba mišri, jai drėkinimo nereikia. Tai – viena dažniausių klaidų. Pasak specialistės, dehidratacija gali pasireikšti bet kuriam odos tipui.
„Riebi ir mišri oda taip pat gali būti dehidratuota. Dehidratacija nėra odos tipas, o laikina būklė, kai odoje trūksta vandens. Ji gali pasireikšti bet kuriam odos tipui – tiek riebiai, tiek mišriai, tiek sausai odai,“ – pabrėžia kosmetologė.
Tokiais atvejais oda gali blizgėti, tačiau kartu jaustis tempianti, jautresnė ar atrodyti papilkėjusi. Todėl blizgesys nebūtinai reiškia, kad odai nieko netrūksta.
Dažniausios priežiūros klaidos
Bandydami „pamaitinti“ ar „sudrėkinti“ odą, žmonės dažnai renkasi priemones ne pagal realų odos poreikį, o pagal pojūtį, sezoną ar populiarias rekomendacijas. Vieniems produktai būna per lengvi, kitiems – per sunkūs, o kartais rutina tiesiog neatitinka odos būklės.
Dar viena klaida – pamiršti, kad drėgmę reikia ne tik suteikti, bet ir padėti ją išlaikyti odoje.
„Neretai pamirštama svarbi prevencija – odos apsauga nuo drėgmės netekimo, pavyzdžiui, naudojant kremą, kuris „užrakina“ drėkinančius ingredientus, arba stiprinant odos apsauginį barjerą lipidais,“ – priduria specialistė.
Kokie ingredientai padeda drėkinti, o kokie – atkurti barjerą?
Drėkinimui dažniausiai naudojami ingredientai, kurie pritraukia ir padeda išlaikyti vandenį odoje. Tarp jų – hialurono rūgštis, glicerinas, pantenolis, alavijas, beta-glukanas.
„Jie padeda palaikyti odos drėgmės balansą ir suteikia „pripildytos“ odos pojūtį,“ – aiškina „Oda klinika“ atstovė.
O odos apsauginį barjerą padeda atkurti lipidai ir į juos panašūs ingredientai: keramidai, cholesterolis, riebalų rūgštys, skvalanas, natūralūs augaliniai aliejai, pavyzdžiui, simondsijų, migdolų ar taukmedžio sviestas.
„Jie stiprina odos struktūrą ir padeda išlaikyti drėgmę odoje,“ – teigia kosmetologė.
Ar žiemą reikia maitinti, o vasarą – drėkinti?
Ši taisyklė turi dalį tiesos, tačiau nėra absoliuti. Žiemą dėl šalčio, vėjo ir sauso patalpų oro dažniau silpnėja odos apsauginis barjeras, todėl odai gali labiau reikėti maitinamųjų priemonių. Vasarą dėl karščio, saulės ir prakaitavimo oda dažniau netenka vandens, todėl išryškėja drėkinimo poreikis.
Vis dėlto L. Rimkūnaitė pabrėžia, kad odai visais metų laikais reikalingas ir drėkinimas, ir barjero palaikymas.
„Svarbu suprasti, kad odai visais metų laikais reikalingas ir drėkinimas, ir barjero palaikymas“, – sako specialistė.
Todėl rutina turėtų būti keičiama ne mechaniškai pagal sezoną, o atsižvelgiant į tai, kaip oda jaučiasi ir atrodo konkrečiu metu.
Paprasta rutina, kai neaišku, ko odai reikia
Jeigu žmogus nežino, ar jo oda sausa, ar dehidratuota, kosmetologė rekomenduoja pradėti nuo paprastos, neutralios ir barjerą palaikančios rutinos.
„Paprasčiausia tokioje situacijoje – rinktis neutralią, barjerą palaikančią rutiną ir stebėti odos reakciją,“ – pataria specialistė.
Ryte ir vakare pakanka trijų pagrindinių žingsnių: švelnaus prausiklio, drėkinančio serumo, pavyzdžiui, su hialurono rūgštimi, ir barjerą atstatančio kremo su keramidais.
Tokia rutina padeda odai gauti drėgmės, o kartu palaiko apsauginį barjerą, kuris reikalingas tam, kad drėgmė odoje išliktų ilgiau.
Svarbiausia – stebėti odą
Odos priežiūra neturėtų būti paremta vien etiketėmis ar populiariomis tendencijomis. Svarbiausia suprasti, ko odai reikia konkrečiu metu: vandens, lipidų ar abiejų dalykų kartu.
Drėkinimas ir maitinimas nėra konkuruojantys žingsniai – jie papildo vienas kitą. Dehidratuotai odai reikia drėgmės, sausai ar barjero pažeistai odai – lipidų, o subalansuotai odai dažniausiai svarbus abiejų poreikių palaikymas.
Kaip apibendrina L. Rimkūnaitė, paprasta, apgalvota rutina dažnai yra geriausias sprendimas: mažiau perteklinių priemonių, daugiau dėmesio realiai odos būklei ir ilgalaikiam balansui.
SPECIALUS PASIŪLYMAS Panele.lt SKAITYTOJAMS: kodas panele25 suteiks net 25 proc. nuolaidą „Oda klinika“ produkcijai.
