Moteris tepasi veidą kremu
Shkrabaanthony / Pexels nuotr.

Rugsėjį tiko, o lapkritį – jau nebe? 5 ženklai, kad metas keisti veido kremą

Ar lapkritį reikia keisti veido kremą? Jei dar neseniai mėgstama priemonė puikiai drėkino odą, o dabar skruostai tempia, makiažas išryškina sausas vietas ir veidas atrodo papilkėjęs, gali būti, kad atėjo metas pokyčiams. Tačiau naujas kremas ne visada yra geriausias sprendimas.

Lapkritis odai dažnai tampa išbandymu. Lauke vėsu ir vėjuota, namuose įjungtas šildymas, o oras tampa sausesnis. Tai, kas puikiai veikė rugsėjį, lapkritį gali nebeteikti tokio pat komforto. Kaip suprasti, kada užtenka nedidelio pokyčio, o kada iš tiesų verta ieškoti kito kremo?

Kodėl lapkritį oda staiga pradeda sausėti?

Rudenį keičiasi ne tik oro temperatūra, bet ir drėgmės kiekis aplinkoje. Šaltas oras paprastai sulaiko mažiau vandens garų, o šildomose patalpose santykinė oro drėgmė gali dar labiau sumažėti. Dėl to oda lengviau netenka drėgmės, atsiranda tempimo jausmas, šerpetojimas ar niežėjimas.

Svarbų vaidmenį čia atlieka odos apsauginis barjeras – išoriniame odos sluoksnyje esanti struktūra, kuri padeda sulaikyti drėgmę ir saugo nuo dirgiklių.

Kai šis barjeras pažeidžiamas, oda gali tapti jautresnė net įprastoms priemonėms. Kartais pakanka vieno šaltesnio savaitgalio ir kelių vakarų šildomame kambaryje, kad anksčiau mėgtas lengvas kremas nebesuteiktų norimo komforto.

Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvieną rudenį būtina keisti visą kosmetikos lentynėlę.

5 ženklai, kad tavo veido kremas nebeatitinka odos poreikių

Ne kiekvienas sausumo pojūtis reiškia, kad kremas netinkamas. Tačiau jei pastebi kelis iš šių požymių, verta iš naujo įvertinti savo priežiūrą.

  1. Oda tempia net pasitepus kremu. Jei praėjus valandai ar kelioms po drėkinimo skruostai vėl atrodo sausi, dabartinės priemonės gali nepakakti.
  2. Atsirado šerpetojančių vietų. Dažniausiai jos pastebimos aplink nosį, burną ar ant skruostų. Tai gali būti ženklas, kad odai reikia intensyvesnio drėkinimo ir apsaugos.
  3. Makiažas pradėjo dengti netolygiai. Makiažo pagrindas išryškina sausas vietas, nors anksčiau ant odos atrodė nepriekaištingai. Priežastis gali slypėti ne kosmetikos priemonėje, o pasikeitusioje odos būklėje.
  4. Oda dažniau parausta arba peršti. Jei anksčiau toleruotas kremas staiga sukelia nemalonių pojūčių, gali būti sudirgęs odos barjeras. Tačiau taip pat svarbu atmesti alergiją ar kitą odos problemą.
  5. Sumažėjo tolerancija aktyviosioms medžiagoms. Jei naudojant retinolį ar rūgštis atsirado neįprastas sausumas, paraudimas arba deginimas, odai gali reikėti švelnesnės priežiūros.

Svarbu: šie požymiai nebūtinai reiškia, kad problema yra pats kremas. Sausumą ir dirginimą gali sukelti ir prausikliai, per dažnas šveitimas ar odos ligos.

Ar tikrai reikia naujo kremo? Kartais pakanka vieno pakeitimo

Prieš keliaudama pirkti naujos priemonės, pažvelk į jau turimą kremą. Jei jis nedirgina odos, o sausumas nėra stiprus, galbūt pakaks pakoreguoti jo naudojimą.

Vienas paprasčiausių būdų – tepti kremą ant dar šiek tiek drėgnos odos, iškart po prausimosi. Taip drėkinamosios priemonės padeda geriau sulaikyti odoje esantį vandenį.

Jei papildomo drėkinimo reikia tik skruostams, nebūtina rinktis sodraus kremo visam veidui. Mišriai odai dažnai patogiau naudoti lengvesnę priemonę T zonoje, o sausesnes vietas papildomai patepti tirštesniu kremu.

Vakare taip pat galima užtepti šiek tiek gausesnį turimo kremo sluoksnį. Kartais tokio nedidelio pokyčio užtenka, kad oda vėl jaustųsi komfortiškai.

Veido kremas
Polina Tankilevitch / Pexels nuotr.

Kokios sudėties kremo verta ieškoti lapkritį?

Šaltuoju sezonu svarbiausia ne kuo riebesnė tekstūra, o odos poreikius atitinkanti formulė. Geras drėkinamasis kremas turėtų ne tik suteikti drėgmės, bet ir padėti ją išlaikyti.

Verta atkreipti dėmesį į kelias ingredientų grupes.

Glicerinas ir hialurono rūgštis padeda pritraukti ir išlaikyti vandenį. Keramidai yra svarbi odos apsauginio barjero lipidų dalis, todėl jų turinčios priemonės gali būti naudingos išsausėjusiai odai. Skvalanas, taukmedžio sviestas ir vazelinas padeda minkštinti odą bei mažinti drėgmės netekimą.

Tačiau vien ingredientų sąrašo nepakanka – svarbi visa produkto formulė ir tai, kaip ją toleruoja tavo oda.

Ką rinktis pagal odos tipą?

Tas pats kremas, kuris vienai moteriai lapkritį tampa išsigelbėjimu, kitai gali palikti nemalonų riebios plėvelės pojūtį. Todėl svarbu atsižvelgti ne tik į sezoną, bet ir į tai, kaip tavo oda jaučiasi dabar.

Sausa oda: rinkis kremą, o ne lengvą gelį. Jei po prausimosi veidą tempia, skruostai šerpetoja, o kremą norisi tepti kelis kartus per dieną, ieškok sodresnės tekstūros priemonės. Ypač naudingi gali būti keramidai, glicerinas, skvalanas ir dimetikonas. Jei tam tikros vietos itin sausos, vakare ant jų galima užtepti ploną vazelino sluoksnį, kuris padeda sumažinti drėgmės netekimą. Vis dėlto itin riebios tekstūros gali netikti į spuogus linkusioms vietoms.

Mišri oda: skirtingoms veido zonoms – skirtingas dėmesys. Jei kakta ir nosis vis dar blizga, tačiau skruostai pradėjo sausėti, nebūtina viso veido tepti riebiu kremu. Rinkis lengvą drėkinamąjį losjoną su glicerinu ar keramidais, o ant sausesnių vietų papildomai užtepk sodresnės priemonės. Taip išvengsi nemalonaus sunkumo T zonoje, bet suteiksi skruostams daugiau apsaugos.

Riebi ir į spuogus linkusi oda: drėkinimo atsisakyti nereikia. Net jei veidas blizga, oda gali stokoti drėgmės, ypač naudojant priemones su retinoidais ar benzoilo peroksidu. Ieškok lengvos gelinės arba losjono tekstūros priemonės, pažymėtos „non-comedogenic“ (nekemša porų) arba „oil-free“ (be aliejų). Glicerinas, hialurono rūgštis ir keramidai gali padėti palaikyti drėgmę be sunkios tekstūros. Jei lengvo gelio nebeužtenka, išbandyk drėkinamąjį losjoną – net riebi oda lapkritį nebūtinai turi apsiriboti pačiomis lengviausiomis priemonėmis.

Jautri oda: kuo mažiau dirgiklių, tuo geriau. Jei veidas greitai parausta, peršti ar reaguoja į temperatūros pokyčius, pirmiausia ieškok bekvapės priemonės, skirtos jautriai odai. Atkreipk dėmesį, kad užrašas „unscented“ nebūtinai reiškia, jog sudėtyje nėra kvapiųjų medžiagų – geriau rinktis „fragrance-free“. Jei oda jau sudirgusi, laikinai atsisakyk papildomo šveitimo ir naujų stiprių aktyviųjų ingredientų.

O jei oda linkusi į egzemą ar rožinę? Vien sezoninio kremo pakeitimo gali nepakakti. Sergant egzema dažniau rekomenduojami bekvapiai kremai ar tepalai, o rožinės atveju svarbu vengti individualiai dirginančių ingredientų ir rinktis švelnias formules. Jei paraudimas, niežėjimas ar šerpetojimas stiprėja, geriau pasitarti su dermatologu, o ne nuolat bandyti naujas priemones.

Mažas patarimas: rinkdamasi kremą stebėk ne tik tai, kaip oda jaučiasi iškart pasitepus, bet ir po kelių valandų. Jei ji išlieka komfortiška, netempia ir priemonė nesukelia dirginimo, tikėtina, kad pasirinkta tekstūra atitinka dabartinius jos poreikius.

Moteris tepasi veido kremą
Magnific nuotr.

Vien kremą pakeisti neužtenka: ką dar verta peržiūrėti?

Kartais naujas kremas nepadeda todėl, kad pagrindinė problema slypi visai kitur.

Prausiklis gali sausinti labiau, nei manai

Jei po kiekvieno prausimosi oda tempia, verta įvertinti naudojamą priemonę. Stiprūs prausikliai ir karštas vanduo gali dar labiau išsausinti odą.

Šaltuoju sezonu dažnai geriau tinka švelnūs, bekvapiai, kreminės ar gelinės tekstūros prausikliai. Odai nereikia girgždančios švaros pojūčio – svarbu pašalinti nešvarumus nepažeidžiant jos apsauginio sluoksnio.

Su retinoliu ir rūgštimis verta elgtis atsargiau

Jei pastebėjai, kad oda tapo jautresnė, gali būti naudinga sumažinti šveičiamųjų rūgščių ar nereceptinio retinolio naudojimo dažnumą.

Kai oda sudirgusi, svarbiausia kurį laiką atsisakyti ją dirginančių kosmetikos priemonių ir pasirūpinti švelniu prausimu bei drėkinimu. Prie aktyviųjų medžiagų grįžk tada, kai oda nurims, pradėdama nuo retesnio naudojimo.

Jei naudoji gydytojo paskirtus retinoidus, jų vartojimo pakeitimus aptark su specialistu.

Ar lapkritį vis dar reikia SPF?

Taip. Nors lapkritį dienos trumpesnės, o saulė dažnai slepiasi už debesų, ultravioletinė spinduliuotė niekur nedingsta.

Amerikos dermatologų akademija rekomenduoja ir šaltuoju sezonu saugoti atviras odos vietas nuo saulės, naudojant plataus spektro priemonę su SPF 30 ar didesne apsauga.

Jei vasarą rinkdavaisi itin lengvą apsauginį fluidą, dabar gali būti malonesnė drėkinamoji SPF priemonė. Svarbiausia ją naudoti pakankamu kiekiu, ypač leidžiant laiką lauke.

Kaip suprasti, kad naujas kremas tau tinka?

Pirmasis geras ženklas – oda po pasitepimo jaučiasi komfortiškai, neperšti ir nėra nemaloniai įtempta. Sausumo sumažėjimą gali pastebėti gana greitai, nors labiau sudirgusiai odai atsikurti gali prireikti daugiau laiko.

Jei oda jautri, prieš pradėdama naudoti naują priemonę visam veidui, išbandyk ją nedideliame odos plote. Dermatologai rekomenduoja tokį bandymą atlikti 7–10 dienų.

Jei atsiranda ryškus paraudimas, niežėjimas, deginimas ar patinimas, priemonės nebenaudok. Jei simptomai stiprūs arba nepraeina, kreipkis į dermatologą.

Nepamiršk ir aplinkos. Šildomose patalpose verta stebėti oro drėgmę – įprastai rekomenduojama ją palaikyti maždaug 30–50 procentų. Jei oras itin sausas, tinkamai prižiūrimas drėkintuvas gali padėti sumažinti odos sausumą.