NET 53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Neformatas: žaibiškai išgarsėjusio Beno elgesys vienus žavi

Neformatas: žaibiškai išgarsėjusio Beno elgesys vienus žavi, kitus – piktina(INTERVIU)

Kaip tik šiuo metu vilnietis Benas Aleksandravičius (19 m.) turėtų laikyti dvyliktos klasės egzaminus, o po jų – rinktis tolesnes studijas. Bet gyventi pagal taisykles jam niekada neatrodė faina, todėl metė mokyklą, vietoj matematinių uždavinių skaičiuoja vis didėjančią gerbėjų armiją ir parduotų albumų skaičių. Susipažinkite – tai žaibišku greičiu populiarėjantis roko atlikėjas trumpu pavadinimu ba.

Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija

PINIGUS SKAIČIUOTI MOKA

Kam mokytis vidurinėje, jeigu užsibrėžtos svajonės galima pasiekti be jokių diplomų. Būtent taip nusprendė Lietuvos pramogų pasaulyje maždaug prieš metus debiutavęs Benas Aleksandravičius, ba, anot jo, taip įdomiau.
Jis tvirtai žino, kad nebus chemikas, fizikas ar matematikas, angliškai ir lietuviškai kalbėti moka, pakenčiamai rašo abiem kalbom, skaičiuoti pinigus jam sekasi. O visa kita – liejasi iš širdies. „Daugiau muzikantui nieko ir nereikia. Klausau vidinio balso, savo nuojautos. Elgiuosi kaip atrodo geriausia, o ne kaip kiti siūlo ir moko“, – dėl pasirinkto kelio prašo neteisti dažniausiai po kapišonu pasislėpęs blondinas.

PIMPALŲ SIENA

(Prieš interviu tu mūsų fotografo prašei, kad jis surastų tau sieną, apipaišytą pimpalais. Kodėl?) „Nes tai yra gatvės kultūra, savotiška protesto forma. Tiesiog nenoriu, kad apie mane būtų rašoma kaip apie kitus muzikantus – kokia mašina važinėja, su kuo draugauja ir panašiai. Pimpalai ant sienos reikštų, kad esu paprastas bičas iš gatvės, kuriam vėjas galvoje. (Bet tokios sienos mes neradome) Tai va, aš irgi ieškojau, bet per daug tvarkingas mūsų tas Vilnius.“

Ba
Ba
A.Kriščiūno nuotr.

REKLAMOS NEREIKIA

Benas savo muzikinę karjerą pradėjo kitaip nei daugelis šalies atlikėjų. Nei sėkmingas grupės „Yva“ savireklaminis planas jo nesužavėjo, nei visai nesėkmingi daugelio šalies rokerių bandymai. Jis darė savaip. Nebuvo nei skandalų, nei skambaus reklamavimosi žiniasklaidoje. Atvirkščiai – jis ilgai kuklinosi ir išsisukinėjo nuo interviu.
O tuo metu tiesiog kūrė dainas savo kambaryje Antakalnio rajone, tada jas buitinėmis sąlygomis įrašinėjo tame pačiame kambaryje, na ir finalinė dalis – tai, kas geriausiai skambėjo, skelbė internete. O tas tinklas juk yra visagalis – ne kartą įrodyta. Vaikino kūriniai išplito maksimaliu greičiu, didžiulei auditorijai žmonių.

MAMONTOVO KOKYBĖS ŽENKLAS

Pirmiausia jį pastebėjo jauni, tokie kaip jis. Vėliau ratas vis plėtėsi, net pats Andrius Mamontovas, paklausęs Beno dainų, feisbuke parašė daug gražių žodžių. „Šiandien perklausiau ba. albumą „Rasti / pasiklysti“. Šamaniška, laukinė muzika. Verta išgirsti gyvai. Nepanašu į kitus. Neįprasta. Vietomis netgi nepatogu. Ir svarbiausia – ten yra ta nenusakoma gaivališkumo akimirka. Laukinė energija. Chaosas. Lietuvoje vėl atsirado alternatyvus rokas. Bravo Benas Aleksandravičius“, – kovo mėnesį, paklausęs tuomet tik pasirodžiusio debiutanto albumo, parašė vienas įtakingiausių šalies muzikantų. Na ir tada ba. paklausė didžiulė buvusio grupės „Fojė“ lyderio gerbėjų armija. Ir skambiai pavadino: naujuoju arba jaunuoju Mamontovu.
Gal tikrai oru persidavė mamontomanija ar kitas talentą perduodantis virusas. Juk legendinis dainininkas ir jaunasis ba. gyvena kaimynystėje, nors niekada anksčiau nebuvo susidūrę akis į akį.

Ba
Ba
A.Kriščiūno nuotr.

DEVYNMETIS ROKERIS

Jeigu norėtų, Benas drąsiai galėtų pretenduoti į Lietuvos rekordų knygą. Nes turbūt nėra tokio, kuris roko muziką pradėjo groti būdamas… vos devynerių metų!
„Lankiau akustinės gitaros pamokas, todėl namuose vakarais sėdėdavau ir dainuodavau, kas šauna į galvą, nieko rimto. Kai suėjo dešimt arba vienuolika metų, man jau atrodė, kad tai, ką groju, yra verta dėmesio, todėl privaloma įrašyti. Sėsdavau prie kompiuterio, užsikabindavau prisegamą buitinį mikrofoną ir dainuodavau. Kepdavau „Verbatim“ kompaktus, su markeriu užrašydavau, kad tai mano darbas ir tada kišdavau kam nors dovanų.“

KUKLUS PIRMAS KOMPAKTAS

Supratęs, kad kelios kompaktų kopijos roko žvaigždės iš jo nepadarys, Benas visą kūrybinį potencialą nukreipė į virtualią erdvę. Tai, ką parimęs kambaryje sudainuodavo – užfiksuodavo kamera ir skelbdavo tuomet populiarioje lietuviškoje filmukų platformoje „Videogaga“. „Dainos būdavo gal nelabai kokios… Nors jau ne su akustine, o su elektrine gitara grojau, bet vis tiek – toks švelnus, vaikiškas rokas. Bet, matyt, tai ir buvo arkliukas – visiems žiaurus prikolas, kad toks mažius varo tokio stiliaus muziką. Peržiūrų buvo nemažai, bet naudos iš to jokios… Ketvirtoje ar penktoje klasėje dar nemokėjau pasinaudoti pelnytu dėmesiu, todėl nusprendžiau daryti pertrauką.“

KONTAKTŲ MEZGIMO PAREIGOS

Benas persimetė prie filmavimo meno, keturiolikos metų jau suko pakankamai kokybiškus trumpus filmukus. Su kamera filmuodavo repo vakarėlius, skeiterių ir kitų gatvės sporto veikėjų varžybas ir jų triukus.
„Nuolat prigalvodavau sau užduočių, imdavausi vis naujų projektų. Susipažinau su labai daug rimtų žmonių. Lipau net ant „Pravdos apdovanojimų“ scenos, atsiėmiau nominaciją už metų gandą. Su tuo gandu nebuvau niekaip susijęs, bet organizatoriams reikėjo simpatiško berniuko, o kadangi aš ten trindavausi, pakvietė mane.
Tik todėl, kad visada visko imdavausi, susipažinau su grupės „Keymono“ nariais, kurie mane pakvietė filmuoti jų pasirodymo „Tamsta“ festivalyje. Tada, kai ten nuvažiavau ir atsidūriau tarp geriausių mano mėgstamo muzikos stiliaus atlikėjų, supratau, kad vėl noriu dainuoti.“

ESTAI MOKA MINTINAI

Pačioje pradžioje ba. buvo trys nariai – Benas, gitaristas ir būgnininkas. Vaikinai sėdėdavo vakarais ir kurdavo dainas. Niekas už nieką jiems nemokėjo pinigų ir nežadėjo karjeros. Viską darė grynai dėl svajonės.
Ir, matyt, tas nuoširdumas papirko klausytojus. Vos pristatė pirmuosius kūrinius, iškart pasklido kalba tarp koncertų ir festivalių organizatorių.
Per metus ba. pasiekimai stulbinantys – grojo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, o dabar rimtai planuoja imti Švedijos publiką. Kas įdomiausia – ši grupė pasirodo ne kokiuose pogrindiniuose roko koncertėliuose, o didžiuliuose renginiuose ir net sužibėjo per kaimynų estų „Tallinn music week“, kur indie rock / post-punk muziką atliekantys vaikinai gavo publikos apdovanojimą, jiems vietinis mobiliojo ryšio tiekėjas EMT net įsteigė 1000 eurų prizą, skirtą toliau plėtoti karjerą.

VISADA TIK LIETUVIŠKAI

„Kiekvieną dieną gaunu laiškų ir kvietimų draugauti feisbuke. Kuo toliau, tuo daugiau atsiranda gerbėjų užsienyje. Tarkim, Estijoje vienas vaikinas priėjo ir sudainavo mano dainą lietuviškai. Sakau: ar tu ką nors supranti? Jis papurtė galvą. Daug iš ko esu girdėjęs, kad dainų žodžiai jiems nesvarbu, mano balsą tiesiog priima kaip muzikinį instrumentą, jiems tiesiog gražu. Net nesigilina, kokia prasmė. Taip ir su tuo estu, pavadinusiu mus metų atradimu. (Gal tu iškart lįsk į užsienio rinką?) Tai viskas tuo pačiu metu vyksta, pačiam per daug nesistengiant. Bet keistis nenoriu vien tam, kad labiau įtikčiau kokiems švedams. Jeigu jiems patinku dabar – tegu klauso. Jeigu ne – lai susiranda ką nors kita. (O gal dainuok jų kalba?) Ne, to tikrai nebus. Ne tik švediškai, bet ir angliškai nedainuosiu. ba. yra lietuviškos dainos, taip ir bus.“

PRABANGI KOMANDA

(Nors esi tik debiutantas, su tavimi jau dirba vadybininkai, net spaudos atstovė. Kaip čia taip?) „Negalvokite, kad juos pasisamdžiau. Esu per daug paprastas ir to nesugalvočiau. Viskas atsirado savaime. Vadybininku tapęs Vaiperis man kaip tėvas, jo komanda „Despotin“ rūpinasi gatvės kultūra Lietuvoje, organizuoja renginius, kuria radijo laidas. Jis derina mano koncertų grafikus. O atstovė spaudai Eglė taip pat yra Vaiperio komandos narė, ji rūpinasi, kad per daug nenusikalbėčiau, nes esu lengvai nuplaukęs. Menininkams šalia reikia rimtų žmonių, kad jie įvestų tvarką, derintų rimtus reikalus.“

PAGIRTAS BE PRAŠYMO

(Buvai pagirtas paties Andriaus Mamontovo, ar tau tai daug reiškia?) „Iš tiesų anksčiau jis man net nepatiko, galvojau – per teigiamas, o muzika per rimta. Bet dabar žaviuosi šiuo žmogum, jo kūrybai reikia subręsti, nes dainų žodžiuose yra daug įdomių dalykų. Kai išleidau albumą, mano prašymu susitikome, daviau Andriui paklausyti, įvertinti, tiesiog šiaip, o ne tam, kad reklamuotų. Bet jis viešai parašė, kad jam patiko. Tikrai didelis „vau“ iš tokio žmogaus sulaukti gerų žodžių. Apskritai pastebėjau, kad muzikantai mane į savo tarpą lengvai priima, matyt, reikėjo ko nors naujo.“

NUMERIS, KURIO „NEKELTI“

(Skandalingiausias tavo biografijos faktas yra mokykla, kurioje nebesimokai) „Taip, o juk kaip tik dabar turėčiau nervintis prieš dvyliktos klasės egzaminus. Bet aš visai nesinervinu. Tiesiog taip išėjo, kad dešimtoje klasėje per daug stipriai pasinėriau į muziką. Vienuoliktos klasės pabaigoje apsisprendžiau ir perėjau į vakarinę. Buvau girdėjęs, kad ten daug laisvės, niekam nerūpi lankomumas, o atsiskaitymai patys paprasčiausi. (Ir tada kažkas nutiko?) Dvyliktos klasės pradžioje aš ten dar pavaikščiojau. (Kiek kartų?) Gal kokius penkis. Tada tas noras sumažėjo. Ėmė skambinėti kažkokia teta iš mokyklos, klausinėti, kur dingau. (Ką sakydavai?) Iš pradžių išsisukinėjau, o paskui nusprendžiau įsivesti jos numerį kaip NEKELTI. Ir, aišku, nekeldavau. Paskui, kai tėvai prispaudė nueiti išsiaiškinti, kada ten kokie kontroliniai ir panašiai – sužinojau, kad jau seniai esu pašalintas. (Išmetė?) Taip išeina, pasirodo, lankomumas ten buvo svarbus.“

SŪNUS PAKLYDĖLIS (GAL DAR APSIGALVOS?)

(Ką tada pasakė tėvai?) „Mano šeima – ilga istorija. Tėvai išsiskyrę. Iš pradžių gyvenau su tėčiu, kuris dirba vadovybės apsaugos departamente. (Čia tie vyrai, kurie saugo prezidentę, Seimą ir panašiai?) Taip, bet nežinau, ką tiksliai saugo tėtis. (Tai turėtų būti piktas?) Griežtokas. Spaudė eiti kur kitur pasimokyti. Jis sunkiai suprato, kaip galima mesti mokslus. (O mama?) Tą patį – kiekvieną kartą, kai susitinkame, primena, kad negerai padariau. (Kaip nors baudžia?) Iki to nepriėjome. Bet tėvas tikrai užspaudė savo kalbomis, todėl persikėliau į mamos butą. Ji gyvena ne Vilniuje, todėl butas laisvas. Gyvenu ten vienas ir kuriu muziką. (O seserų ar brolių neturi?) Vyresnė sesuo gyvena Londone, bet neklauskite, ką veikia, nes nežinau – į šeimos reikalus per daug nesigilinu.“

PAVYDĖJO MUZIKAI

(Merginą turi?) „Žostkai ilgai tampėmės, žostkai daug kartų bandžiau įrodyti, kad ji man rūpi, bet nepavyko. (Kodėl?) Kaip ten sakyti madinga: nesutapo interesai. Aš per daug paskendęs savo veikloje. Nenoriu miegoti, kol sekasi, reikia veikti. O jai trūko dėmesio, pasimatymų ir panašiai. Na ir viskas… Nepavyko. Nors galiu pasakyti, kad daug albumo dainų yra jos įkvėptos. (Dainos skirtos merginai?) Ne jai, bet visi mūsų pykčiai, nuotykiai kartu – iš to gimė žodžiai.“

PRATURTĖS VASARĄ

(Ar iš muzikos pragyventum?) „Kai grupėje likome tik aš ir būgnininkas Jonas – honorarą reikia dalyti į mažiau dalių, tad truputį geriau. Bet vis tiek trūksta pinigų. (Kodėl išmetėt trečią narį?) Tiesiog nebelipo prie mūsų. (Kiek šiuo metu tavo piniginėje?) Dešimt eurų bus, o gal ir tiek nėra. Dažnai tik su centais gyvenu, esu įpratęs. (Gal reikėtų kokį darbą susirasti?) Dirbau renginių organizavimo įmonėje, darydavau plakatus, skrajutes. Bet išmetė. (Kodėl?) Pas juos su finansais prastai, nebebuvo iš ko samdyti darbuotojų. Tai kol darbą turėjau, dar neblogai laikiausi, o dabar laukiu vasaros, nes daug koncertų priplanuota, manau, užteks gerai pagyventi ir dar žiemai liks.“

Sekite Panele.lt naujienas „Facebook’e“!

Sužinokite portalo panele.lt naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą „Panelė“! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo „Panelė“ prenumeratą.


Mano išsaugoti straipsniai