Darbų skirstymas į moteriškus ir vyriškus itin įsišaknijęs. Tai įrodo mokykloje vykstančios darbų pamokos, per kurias mergaitės mezga, o berniukai konstruoja įvairius dirbinius iš medžio. Tai įrodo ir faktas, jog mums lig šiol nuostabą kelia fizikės, policininkės, autobusų vairuotojos, nes juk moteris turėtų suktis virtuvėje ar daryti kitokį moterišką darbą.
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija
Tačiau stereotipai yra laužomi ir juos laužo ne kas kitas, o stiprios, charizmatiškos ir tvirtos moterys. Viena iš jų – dvidešimt penkerių metų Agnė Krikštaponytė, pirmoji Lietuvoje moteris, pasirinkusi traukinio mašinistės darbą. Agnė tikina, jog mašinistas turi pasižymėti racionalumu, šaltu mąstymu, greita reakcija, taip pat jis turi nebijoti prisiimti atsakomybę, o tokias savybes gali turėti ir vyras, ir moteris. Be to, traukinio mašinistams nebėra tokio didelio fizinio krūvio kaip anksčiau, todėl šis darbas nemoterišku laikomas tik dėl įsišaknijusių stereotipų, kuriuos, Agnės nuomone, reikia laužyti.
Nepaaiškinama trauka
Paklausta, kodėl nusprendė dirbti tokį, rodos, nemoterišką darbą, Agnė pasakojo, jog niekada šio darbo nelaikė vyriška specialybe. „Visada mėgau važinėtis traukiniais, ratų dundėjimas į bėgius skambėjo kaip gražiausia muzika. Geležinkelis traukė kaip magnetas. Laikui bėgant suvokiau, kad ir pati norėčiau valdyti traukinius, o ne tik sėdėti keleivio vietoje “ Tiesa, dėl šios svajonės išsipildymo merginai teko pakovoti ir pasistengti. Skeptiškos aplinkinių nuomonės iš pradžių atbaidė, todėl mergina stojo kitur. Ilgainiui suprato, jog reikia dėl savęs kovoti, todėl sukaupė drąsą, nuvežė dokumentus į Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklą ir iškart įstojo.
Mokytis buvo nelengva, bet įdomu
Į mašinisto mokymo programą yra įtraukta šaltkalvystė, praktiniai užsiėmimai mokyklos dirbtuvėse ir praktika. Iš pradžių buvo sunku mokytis – juk man viskas buvo nauja, neįsivaizdavau kas, kaip ir kur veikia, o ir mechaniniai dalykai man buvo naujiena. Bet viskas buvo labai įdomu, todėl mokiausi noriai. Greitai persilaužiau ir jokių sunkumų nebeliko. Be to, aš tikėjau, jog galiu, todėl norėjau sau tai įrodyti.
Aplinkinių reakcijos ir vyrų nuostaba
Kai aplinkiniams pasakau, ką dirbu, pirmiausia sulaukiu nuostabos, po to palaikymo. Iš pradžių tekdavo susidurti ir su skeptiška nuomone. Kai kurie tikino, jog nesugebėsiu, man neišeis arba, kad greit pabėgsiu. Manau, šiandien aš jau ir skeptikams įrodžiau, jog jie klydo. Sunku pasakyti, kaip vyrai jaučiasi, išgirdę, koks mano darbas, bet sulaukiu susižavėjimo dėl savo pasirinkimo ir drąsos. Malonu net iš nepažįstamų žmonių išgirsti „Šaunuolė, taip ir toliau“.
Įprasta mašinistės diena
Tiesą pasakius, kiekviena diena skirtinga, vieną kartą ji prasideda ryte, kitą kartą naktį. Bet prieš kiekvieną kelionę reikia pasitikrinti sveikatą, vėliau eini priiminėti šilumvežio. Priėmimo metu patikrini jo techninę būklę – ar užtenka tepalų, ar nebuvo kokių gedimų. Taip pat patikrini stabdžių, saugumo sistemos ir radijo ryšio veikimą. Kai viskas patikrinta važiuoji į stotį pasiimti sąstato, kurį veši. Na, ir tada smagiausia dalis – iš stoties A važiuoti į stotį B, valdyti traukinį atsižvelgiant į jo svorį, ilgį, kelio profilį ir kt.
Dirbant mašiniste pasitaiko įvairių problemų. Tai gali būti technikos gedimas, susidūrimas su gyvūnais, žmonėmis ar automobiliais. Iki šiol merginai neteko susidurti su rimtomis problemomis ar incidentais. Ji supranta, kad gali būti visko, tačiau tikina, jog svarbiausia neišsigąsti ir nepasimesti, o imtis veiksmų. Agnė džiaugiasi, kad neklausė skeptikų nuomonės ir siekė to, ko norėjo, nes dabar laimingiausia ji jaučiasi sėdusi į traukinį, tik dabar nebe keleivio, o traukinio mašinistės vietoje.
Sužinokite portalo panele.lt naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą „Panelė“! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo „Panelė“ prenumeratą.
