Manai, kad tavo močiutė per sena, jog suprastų šiuolaikines merginas? Kai ji pradeda pasakoti savo jaunystės prisiminimus, atrodo, kad gyveno urve? Vis dėlto ir prieš 10, ir prieš 50, ir prieš 200 metų merginos buvo merginos, o viduramžiais jų gyvenimas buvo toks įdomus, kad „Instagram‘e“ būtų turėjusios daugiau sekėjų nei bet kuri šiandieninė žvaigždė!
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija
Spėju, kad būdama namuose savo šilto ir minkšto chalato tikrai nekeistum į pūstą ir sunkią suknelę, tačiau prieš 200 metų ją buvo galima laikyti chalatu… Nejaugi nebūtų smagu išlipus iš lovos rengtis žeme besivelkantį rūbą, įsisprausti į korsetą ir susišukuot taip, kad vos nulaikytum galvą?
Viduramžiais tai buvo kasdienybė. Tačiau to turbūt nebūtų galima laikyti atsilikimu. Merginos XIV a. nebuvo iš kelmo spirtos – jų spintose jau gulėjo liemenėlės, o kas keisčiausia, – beveik analogiškos toms, kurias dėvime mes. O tai, kas šiandien laikoma ekstravagantišku išsišokimu arba dėmesio ir populiarumo siekiu, viduramžių panelėms buvo natūralu: po prabangiomis suknelėmis jos net negalvojo dėvėti kelnaičių. Tokią prabangą sau leisdavo tik vyrai. Tačiau merginos turėjo kitą privalumą – vaikinas, norėdamas pradžiuginti savo kilmingąją damą, dėvėdavo jos mėgstamiausios spalvos drabužius.
Kadras iš filmo „Marie Antoinette“. AOP nuotrauka
Gaila, išorinio grožio siekiančioms panelėms nebuvo lengva. Greitai populiarėjančios garbanos, kurios tapo vienu pagrindinių mados akcentu, buvo griežtai kritikuojamos ir smerkiamos dorovės sergėtojų. Savo plaukais besirūpinančioms merginoms buvo pranašaujamas pomirtinis gyvenimas pragare.
Dabar internete galima rasti daug nusivylusių gyvenimu ir vaikinais merginų verkšlenimų, kad pasauly nebeliko vyrų, kurie su didžiule meile dovanotų 101 rožę, nuolat kartotų myliu ir elgtųsi kaip pasakų princai.
Gal ankstesnių amžių moterų gyvenimo pavyzdys atvers akis. Žodis meilė viduramžiais reiškė santuoką, o dar tiksliau – toks žodis iš viso neegzistavo kasdienėje kalboje. Mergina – savo vyro tarnaitė, kuri išlaikė šeimą ir gimdė vaikus. Glėbį rožių jai atstojo vyro ištartas žodis, o koks – visai nesvarbu.
Kadras iš filmo „Marie Antoinette“. AOP nuotrauka
Sutuoktinis turi visas teises į žmonos gyvybę ir mirtį, todėl nusižengti ar nepaklusti jam tiesiog neapsimokėjo. Keisčiausia, kad tokį likimą savo dukroms paskirdavo tėvas – jis išrinkdavo vyrą. Žinoma, pasitaikydavo atvejų, kad merginos pačios pasirinkdavo mylimąjį, tačiau toks „savivaliavimas“ geruoju taip pat nesibaigdavo. Pavyzdį turime ir Lietuvos istorijoje. Tai visiems žinoma Barbora Radvilaitė. Šios moters likimas puikiai patvirtina šiandieninius anekdotus apie bjaurias uošves. Nors sutuoktinis Žygimantas Augustas Barborą mylėjo, tačiau jo motina, kaip manoma, „atnešė“ merginai mirtį. Tikima, kad savo neapykantą marčiai Bona Sforza išreiškė ją nunuodydama.
Kadras iš filmo „Marie Antoinette“. AOP nuotrauka
Be abejo, visada yra išimčių. Prancūzijos vienybės simboliu laikoma Žana d‘Ark neatitiko to meto moterų įvaizdžio. Mergina, būdama vos šešiolikos, pradėjo vadovauti Prancūzijos kariuomenės daliniams šimtamečiame kare. Jai padedant, Prancūzija išsiveržė į priekį. Tačiau toks akibrokštas nebuvo palankus šalies didikams. Negi moteris, kurios vieta po sutuoktinio padu, „pavogs“ garbę iš garsių karvedžių? Toks nepalankumas moteriškajai lyčiai ir pražudė Žaną d‘Ark. Ji buvo parduota Anglijai, apkaltinta hipnoze, raganyste, paleistuvavimu ir sudeginta gyva. Kad ir kokie kilnūs moterų siekiai buvo viduramžiais, daugelį jų ištiko tragiškas likimas. Dėl ko? Dėl visuomenės neišmanymo? Dėl baimės, kad moteris stipresnė už vyrą? Tai mums, XXI amžiaus merginoms, – paslaptis.
Sužinokite portalo panele.lt naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą „Panelė“! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo „Panelė“ prenumeratą.
