Mes neturime galimybių suteikti jiems daugiau žinių, nes turime taikytis ir prie silpnesnių mokinių,“-teigė vienos Vilniaus vidurinės mokyklos mokytoja Dalia.
Ką daryti? Jau seniai netyla kalbos apie mokyklas gabiesiems. Gimnazijos atsirado, tačiau mažieji genijai vis tiek liko apleisti.
Išeities ieškoma. 2005 m. sausį M.Rostropovičiaus paramos ir labdaros fondas kartu su Kauno technologijos universitetu Palangoje organizavo pirmąją Lietuvoje „Moksleivių akademiją“, kurioje kartu mokėsi, dirbo ir bendrus projektus kūrė mokslo ir muzikos srityse itin aukštus pasiekimus turintys mokiniai.
Stovykloje buvo suburti talentingiausi Lietuvos mokiniai – galvų galvos.
(Gerai, kad Palangos nenusiaubė taifūnas nuo per didelės smegenų vibracijos).
„Moksleivių akademijos“ projektas įsibėgėjo ir jau keli metai tęsia savo veiklą.
„Moksleivių akademijoje“ gabiausi mokiniai gilina savo žinias ir gebėjimus matematikos, chemijos, informatikos, ekonomikos, lietuvių kalbos, fizikos srityse.
Delfi gatvė netvėrė smalsumu: kuo gyvena Lietuvos „moksliukai“. Gal pažangus protas jau sukūrė laimingos ateities formulę?
Pakalbinome „Nacionalinės moksleivių akademijos“ moksleivius Gytį Jankevičių ir Darių Sabą. Vaikinai pasidalino mintimis apie mokslą, mokyklą, pasiekimus ir, žinoma, meilę…
DELFI gatvė: kokiais pasiekimais gali pasididžiuoti chemijos srityje?
Gytis: 2004 metais užėmiau pirmą vietą „LitChO“ („Lietuvos chemijos olimpiadoje“), antrą vietą – 2006m. „ LitChO“, trečią vietą – 2007m. „LitChO“
2006-2007 metais savo mieste chemijos olimpiadose užėmiau pirmą ir antrą vietas.
DELFI gatvė: esi „Nacionalinės moksleivių akademijos“ narys. Kodėl įstojai į šią akademiją?
Gytis: dėl galimybių tobulėti. Pradžioje tai buvo mokslo stovykla vasarą, tačiau vėliau tai tapo daugiau nei tik mokslu. Nuostabūs žmonės yra šioje akademijoje: kolegos, organizatoriai, dėstytojai, su kuriais net būdamas užsienyje palaikau ryšį.
DELFI gatvė: gal esi išradęs meilės chemijos reakciją?
Gytis: wtf… ( juokiasi).
DELFI gatvė: kokie dalykai mokykloje nesisekė?
Gytis: tokių tikriausiai nebuvo, tiesiog tingėdavau mokytis lietuvių bei rusų kalbų. Tingėjau, bet ne nesisekė…
DELFI gatvė: ar esi daręsis „špargalkes“?
Gytis: namie turbūt ne. Kažkada gal… 6 klasėje, istorijos kontroliniui užsirašiau svarbią datą ant lapelio, galvojau nusirašysiu, bet ir taip prisiminiau, kai reikėjo… Net neišsitraukiau lapelio.
DELFI gatvė: ką manai, apie tuos moksleivius, kurie nesimoko?
Gytis: mokosi visi, bent jau gyvendami. O, tie kurie nesimoko mokykloje, tai patys kalti. Tiesiog įvairių žmonių yra: jei jiems gerai man irgi gerai. Visi pasaulyje nori būti laimingi, o kaip tai pasiekia asmeninis kiekvieno siekiančiojo reikalas. Žodžiu, nieko prieš neturiu, tiesiog, kad jie kitiem netrukdytų ir bus gerai.
DELFI gatvė: ar buvai įsimylėjęs klasės draugę, ar mokytoją?
Gytis: na, meile nepavadinsi jei praeina… Viskas nuo meilės apibrėžimo priklauso. Susižavėjimo tai būdavo, bet nieko ypatingo, paėjo.
DELFI gatvė: jau baigei mokyklą. Ar dar norėtum sugrįžti į mokyklos suolą?
Gytis: nelabai, kai pažvelgiu atgal ir palyginu, ką mokėmės mokykloje, ir ką mokausi universitete, baisu pasidaro koks kvailas buvau… Būdavo dalykų, kurie ne visada aiškūs. O čia – visai kitas lygis. Nesinori grįžti atgal, geriau tobulėti.
DELFI gatvė: ką veiki laisvalaikiu?
Gytis: oi, ko tik neveikiu, mokantis universitete, laisvo laiko sunku rasti. Bet kai labai nori, tai randi. Yra toks juokas – yra trys dalykai: mokslai, miegas ir laisvalaikis; o gali turėti tiktai du; tai ir renkiesi kuriuos nors du, dažniausiai mokslas kaip ir reikalingas kad tęstum visa kita.
Jei rimtai, tai mėgstu sportą: žaidžiu tinklinį (atstovauju universiteto komandą vietinėje lygoje), pradėjau badmintoną žaisti kelis kartus per savaitę, jei įmanoma žaisti lauke – pažaidžiu krepšinį. Stalo futbolas vienas iš gerų užsiėmimų naktį, stalo tenisas, biliardas – kartais.
DELFI gatvė: ar vaikštai po naktinius klubus?
Gytis: ne, tačiau yra studentų bariukas čia, kur retkarčiais apsilankau, nors retai.
Gytis nėra vakarėlių liūtas. O kaipgi juo būsi, jei nuo mokslų kartais kojos linksta… Kiek kitaip gyvena ir laisvalaikį leidžia matematikos genijus Darius?
DELFI gatvė: kodėl susidomėjai matematika?
Darius: matematika domėjausi nuo pat vaikystės. Visame supančiame pasaulyje mėgstu įžvelgti logiką ir atrasti taisykles, pagal kurias viskas veikia. Viskas prasidėjo nuo „Lego“. Tai, kad dalykai susideda „įaugo“ man į pasąmonę. Matematika labai tinka, norint viską sudėlioti į savo vietas.
DELFI gatvė: ar esi iškrėtęs šunybę mokytojui?
Darius: mažų šunybių, kaip mokytojo kėdės iškreidavimas prieš pamoką, ar panašiai. Neneigsiu, to buvo, bet nemanau, kad kažką rimto esu iškrėtęs.
DELFI gatvė: kiek skiri mokslams laiko?
Darius: tikrai pakankamai daug. Neskaičiuojant laiko, praleidžiamo paskaitose, būtų bent keturios valandos kasdien, nors kartais tenka ir ilgiau „panaktinėti“- priklauso nuo užduočių.
DELFI gatvė: kur dabar studijuoji?
Darius: „Jacobs universitete“, Brėmene, Vokietijoje.
DELFI gatvė: kodėl pasirinkai studijuoti Brėmene, o ne Lietuvoje?
Darius: nes nenorėjau mokytis Lietuvoje, aukštojo mokslo blogi atsiliepimai. „Jacobs universitete“ yra mažas, jame mokosi tik 1100 mokinių, labai įvairių tautybių žmonių, čia labai didelis dėstytojų skaičius, tenkinantis vienam studentui (santykis 1 dėstytojas: 10 studentų).
Kadangi universitetas yra mažas, atranka labai griežta. Čia mokosi tik pažangūs mokiniai – vyrauja labai mokslui „stimuliuojanti“ aplinka. Dėstytojai labai jauni, jų amžiaus vidurkis yra 35 – 40 metų.
DELFI gatvė: kuo skiriasi mokslas Lietuvoje ir Brėmene?
Darius: jaučiama pagarba studentui – visada galima pasišnekėti su dėstytoju, kaip lygiam su lygiu, apie rėkimus ant studentų ir jų įžeidinėjimus nė nekalbu… Visi paslaugūs, įkvepiantys.
DELFI gatvė: ar manai, kad esi tikras „moksliukas“?
Darius: čia priklauso nuo to, ką laikote „tikru moksliuku“. Ar jaučiu malonumą sužinojęs, ką nors naujo? Taip. Ar sėdžiu prie knygų „kaldamas“ temas? Tik tada, kai labai reikia.
Nemėgstu, ko nors nesuprasti ir priimti kaip tiesą savaime, vien dėl to, kad kažkas, teoriškai protingas, taip pasakė. Vertinu supratimą, o ne algoritmų „kalima“. Niekada neįsimenu formulių, o jas išsivedu logikos pagalba.
Ar sėdžiu namie ir vertinu asketizmą? Ne. ar manau, kad žalingi įpročiai nereikalingi, kad gerai praleisčiau laiką? Taip. Ar esu „moksliukas“?
Spręskite patys.
DELFI gatvė: ar visi dalykai mokykloje sekėsi?
Darius: tikrai ne. Pvz.: lietuviu kalba nesisekė, nes joje logikos mažai.
DELFI gatvė: koks tavo merginos idealas? Ar mergina irgi privalo gerai mokytis?
Darius: naujo merginos idealo tikriausiai nesukursiu: patraukli, protinga (o ne „kalike“), turinti gerą humoro jausmą , nuoširdi ir gero būdo.
Gerai mokytis – nėra kriterijus, greičiau rodiklis. Mergina, turinti mano išvardintas savybės, blogai mokytis tiesiog negali – ne būtinai turi būti pirmūne, bet ne kvaila.
DELFI gatvė: kas labiausiai nepatiko mokykloje?
Darius: patiko beveik viskas, išskyrus tai, kad po profiliavimo buvau priverstas sumažinti mokomųjų dalykų skaičių, kurie man buvo įdomus. Manau, kad reikėtų riboti tik minimalų pamoku skaičių, o ne maksimalų, nes taip ribojama galimybė tobulėti visapusiškai.
