Ji -Nadja Schnetzler, idėjų parduotuvės „BrainStore“ įkūrėja. Užaugo Mechike, dabar gyvena Biel mieste, Šveicarijoje. Netrukus švenčia trisdešimtmetį. Mokėsi „technikume” žurnalistikos.
Jai patinka baroko muzika „iPode“, Su Čerčiliu sutinka dėl moto „no sports“. Ji knygos „The IdeaMachine“ (2005 m.) autorė. Jau – mama dviems vaikams.
Jos herojai – vaikai ir „Apple“. Turi svajonę – atidaryti „BrainStore“ visame pasaulyje. „BrainStore” komandą ji apibūdina taip „twentysomethings fueled by junk food, caffeine and cigarettes“…
Ten, kur susitinka Planke ir Rueschli gatvės, Šveicarijos mieste Bielyje (ten taip pat „Rolexo“ ir „Swatcho“ gimtinė) stovi kreminės spalvos namas, vadinamas fabriku, kuriame parduodamos idėjos. Nuo tokios: su kuo vakare palikti vaiką iki idėjos, kaip išreklamuoti naujo skonio „McDonaldo“ sumuštinį.
Nuo Šveicarijos vėžio asociacijos prašymo rasti bent kelis efektingus būdus, kaip priversti žmones naudoti produktus, skirtus apsaugoti odą nuo UV, iki senutės prašymo padėti jai ir vėl įsimylėti, ar senukui – sugalvoti idėją, kokią kalbą jam pasakyti per savo vestuves…
„Brainstore“ yra įmontuoti net 9 kavos aparatai, o idėjų kūrimui vadovauja Nadja Schnetzler, kartu su savo gyvenimo vyru Marcusu Metleriu.
Nadja Schnetzler yra viena iš „BrainStore“, užsiimančios industrine idėjų gamyba (paprastas fabriko apibūdinimas), įkūrėjų ir vadovų. Tiek įmonė, tiek pati Schnetzler asmeniškai idėjų gamybos ir inovacijų klausimais yra konsultavusi tokias pasaulines įmones kaip „BMW“, „Coca Cola“, „McDonald‘s“, „Nestle“ bei daugelį kitų.
Praėjusiais metais įmonė įgyvendino tūkstantąjį projektą. O jau šį mėnėsį Nadja atvažiuoja į Lietuvą pasidalinti patirtimi.
– Kiek klientui reikia mokėti už „BrainStore“ idėją?
Nadja: paprasta idėja kainuoja 20 dolerių, ją kurdami užtrunkame nuo 15 minučių iki pusvalandžio. Masiškesnės idėjos, žinoma, kainuoja daugiau.
– Kaip patys išgeneravote „BrainStore“ idėją?
Nadja: mes nenorėjome atidaryti dar vienos reklamos agentūros. Dar besimokydami mokykloje su Marcusu vystėme „BrainStore“ idėją.
Viskas realiai prasidėjo, kai surinkome vaikus ir vadinamus verslo decission makers(patarėjus ir sprendėjus) į vieną krūvą. Visi kartu organizuodavome dirbtuves, kuriose generuodavome idėjas.
Kaip netrukus paaiškėjo, šis metodas veikia puikiai ir iki tol, kiek žinau, niekur dar plačiai nebuvo naudojamas.
Apskritai „BrainStore“, mano žiniomis – pirmasis fabrikas pasaulyje, pardavinėjantis idėjas. Tiesa, dabar atsiranda mus kopijuojančių. Bet dėl to jaučiuosi nė kiek ne blogiau.
– Ir kiek jau laiko džiaugiatės savo atradimu?
Nadja: fabrikui jau aštuoniolika metų, tačiau iš tų aštuonilikos metų aštuonis metus gvildenome koncepciją bei ieškojome tinkamų darbo metodų. O pastaruosius dešimt metų dirbame pagal pastovų darbo modelį.
– O tas darbo modelis yra jūsų kontoros top paslaptis?
Nadja: tikrai ne. Apie šį metodą žino ir mūsų klientai, ir žmonės, padedantys mums su idėjų kūrimu ir su mumis bendradarbiaujantys vaikai, todėl nenuostabu, kad informacija nuteka.
Bet vėlgi, dėl to jaučiuosi nė kiek ne blogiau. Svarbus yra darbo procesas, todėl „BrainStore“ nebijo būti kopijuojami. Juk mes labiau esame „Linux“ nei „Microsoft“.
– Kaip žmogus gali tapti idėjų generatoriumi?
Nadja: idėjas kurti yra sunku. Negali pasikliauti vien „eureka“ momentais. Todėl mes sugalvojom ištisą idėjos kūrimo sistemą, susidedančią iš trijų pagrindinių etapų ir šį būdą taikome gavę bet kokią idėjos kūrimo užduotį.
– Vadinasi, pagal tą metodą iš nekūrybingo žmogaus galima tapti kūrybingu?
Nadja: pagal mūsų sistemą idėjas kurti gali kiekvienas, net ir pats netalentingiausias žmogus. Ir tame nematau jokios biurokratijos.
„BrainStore“ duomenų bazėje „BrainNet“ yra šimtai žmonių, kurie bendradarbiauja su mumis. Dauguma jų yra 13-20 metų. Vaikai yra ta amžiaus grupė, kuri prigalvoja pačių beprotiškiausių idėjų. Pavyzdžiui, turime 17-os metų darbuotojų, kuris dirba su tokiais grandais kaip „Nestle“.
– Ar pati kuri idėjas?
Nadja: dabar jau nebe. Esu idėjų direktorė – priklausomai nuo užsakymo atskirai kiekvienai konkrečiai užduočiai taikau metodą, tinkantį išgvildenti geriausią idėją. Galiausiai sprendžiu, ar sukurtos idėjos yra geros ir ar galime jas pristatyti klientui.
– Kiek idėjų klientui pristatote per vieną kartą?
Nadja: nuo dešimties iki šimto dvidešimties – visas jas vizualizuojame, kad klientas geriau jas suprastų, galėtų objektyviai įvertinti ir išsirinkti.
– Kokiomis kalbomis kuriate?
Nadja: daugiausia kuriame vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis, tačiau realiai galime kurti bet kuria kalba. Tiesiog tuomet randame tos tautos žmones (kad geriau perprastume, ko klientas galėtų iš mūsų norėti) ir gerus vertėjus bei glaustai apmokome savo komandą tos kalbos pagrindų. Šiuo metu „BrainStore“ dirba 80 darbuotojų.
Bet yra dirbančių ir tik online, gyvenančių visame pasaulyje. Kiekvienas gali tapti „BrainStore“ kontributoriu. Tereikia užpildyti tam tikrą anketą
www.brainstore.com tinklapyje ir jei sutaps mūsų poreikiai – bendradarbiausime.
– Ar tavo senyva teta supranta, kokį čia verslą užkūrei?
Nadja: kol nesudalyvauji procese sunkiai iš esmės suprasi, apie ką yra „BrainStore“. Mano teta sudalyvavo. Nuo to laiko neturi man jokių keistų klausimų apie mano verslą.
– Ar viena idėja gali pakeisti tavo gyvenimą?
Nadja: gyvenimą – taip, pasaulio – ne.
„BrainStore“ metodologijos yra mokoma tokiose žinomose mokslo institucijose kaip Kornelio universitetas, Ženevos universitetas ir IMD (Lozanoje).
Kovo 13 dieną „Proconsulto“ Lietuvoje organizavoa seminarą, kurio pagrindinė pranešėja buvo pati maestro Nadja Schnetzler.
