Pedofilija dažnai painiojama su homoseksualumu. Pedofilija – seksualinis potraukis vaikams. Tai sutrikimas ar iškrypimas, dažnai nulemiamas vaiksytėje patirtos seksualinės traumos.
Nesprendžiant seksualinės prievartos padarinių, vidinis pyktis dėl seksualinių santykių gali virsti seksualinės prievartos stimulu, kuris nepriklausomai nuo mūsų valios gali kartotis. Davidas ilgai manė, kad tai jo kaltė. Johnas, jo tėvo draugas, elgėsi maloniai. Vesdavosi į zoologijos sodą, pirkdavo įvairius daiktus ir šiaip dažnai lankydavo. Kai prasidėjo seksualinis priekabiavimas, Davidui atrodė, jog kažkas ne taip yra su juo.
„Maniau, kad galbūt mano elgesys ir apranga provokuoja jį, todėl pats esu kaltas, – atsimena 19-metis Davidas. – Niekam nepasakojau apie tai, nes galvojau, jog kiti palaikys mane pamišėliu.”
Viskas prasidėjo prieš 10 metų. Tuomet devynmetis Davidas nakvojo pas Johną namie. „Kai naktį pabudau, jo rankos buvo mano kelnaitėse. Pasakiau jam liautis, nes man tai nepatinka. Tačiau jis liepė nusirengti ir niekam apie tai nepasakoti”, – prisiminimais dalijasi jaunuolis. Johnas jį išprievartavo. Ilgai Davidas galvojo esąs vienintelis berniukas, išgyvenęs „tai”. Dabar jis apie tai žino daugiau.
„Jėga ir kontrolė“ įstaigos, sprendžiančios jaunimo problemas, vadovas Mike’as Persadas teigia, kad seksualinis priekabiavimas ir prievarta prieš nepilnamečius yra labiau paplitęs reiškinys nei dauguma žmonių mano. Šios įstaigos tikslas padėti nuo pedofilų nukentėjusiems vaikams. M. Persadas tvirtina, kad berniukai yra uždaresni nei mergaitės ir rečiau papasakoja, ką yra patyrę.
„Seksualinės prievartos veiksmas susijęs su jėgos ir kontrolės demonstravimu. Tai neturi nieko bendro su geismu. Prievartą patyrę berniukai neretai kartoja šį veiksmą su kitais vaikais”, – smurto priežastis paaiškina programos vadovas.
Mergaitės, patyrusios seksualinę prievartą, labiau linkusios žaloti save, o ne kitus. Jos pradeda gerti, pasineria į narkotikų liūną, gali bandyti nusižudyti. Taip pat pradeda mylėtis su daugybe vaikinų arba jų vengia.
Pagalbos centro vadovas griauna mitus susijusius su išžaginimu. „Berniukus dažniausiai išnaudoja pagyvenę vyrai arba moterys. Paplitusi klaidinga nuomonė neva moteris negalinti išprievartauti jaunuolio, kadangi sueičiai būtina erekcija. Tai melas. Berniuko kūnas gali „pasiduoti”, jei yra dirginamas, net jei ir protas sako „ne”.
„Berniukai taip pat jaučiasi išniekinti ir sužeisti, – priduria p. Persadas. – Bet jie nenori to pripažinti, kadangi mano, kad tai nevyriška. “
Tos pačios įstaigos terapeutė Linda Pangalos sako, kad daugumos prievartautojų taktika – aukas šantažuoti arba papirkti. „Tad jaunuolis savarankiškai tikrai negali savęs apsaugoti nuo jų”, – paaiškina p. Pangalos.
Nors Davidas nekentė „gerojo dėdės” už tai ką jis padarė, vis dėl to bijojo apie tai pranešti kitiems. Jaunuolio tėvai netrukus išsiskyrė ir Davidas jautėsi vienišas bei norėjo turėti draugą. Johnas visada buvo šalia, tačiau Davidas žinojo, kad tai nėra gerai: „Kartais valandų valandas sėdėdavau kambaryje ir rėkdavau. Arba rašydavau eilėraščius, norėdamas išlieti visą susikaupusį įtūžį. Buvau piktas ant jo ir ant savęs, kad leidau viskam įvykti.”
Praėjus trejiems metams nuo „pirmojo karto”, Davidas galiausiai ryžosi apie tai papasakoti tėčiui. Pastarasis nedelsdamas nuvyko į policiją, kurioje sužinojo, kad jo draugas įtariamas ir kitų nepilnamečių tvirkinimu. Netrukus Johnas buvo nuteistas.
Dabar Davidas lėtai grįžta į normalų gyvenimą. Jam padeda jaunimo problemų sprendimo programa bei mama. Vaikinas baigia mokyklą ir dirba. Jis mėgsta rašyti eilėraščius, vaikščioti į pasimatymus bei žaisti futbolą.
Davidas sakosi supratęs, jog labai svarbu kalbėti apie tokius dalykus. Sužinoję apie tai žmonės tavęs nesmerks, bet pasistengs padėti: „Išmokau dar vieną dalyką. Tai nebuvo mano kaltė. Negalėjau padaryti ničnieko, kad tam pasipriešinčiau. Suteiktas skausmas – ne vaiko kaltė. Tai suaugusiojo atsakomybė.”
Pedofilija – tai sutrikimas, viena iš smurto rūšių, kuri itin traumuoja vaikus. Saugokite save ir kitus nuo pedofilijos. Jeigu patiriate prievartą netylėkite, nes tylėjimas ir vengimas spręsti problemą gali sutraumuoti ir taip trapią besivystančią asmenybę.
Kuo anksčiau pradedamos spręsti iškylusios psichologinės problemos po šio įvykio, tuo didesnė tikimybė pasveikti ir vėl išmokti gyventi pilnavertį gyvenimą. Pasikartosime – „Suteiktas skausmas – ne vaiko kaltė. Tai suaugusiojo atsakomybė.”
