Kristina Kučinskaitė-Grudienė – žinoma žurnalistė, kuri kalbinusi nuo poetų iki prezidentų ir kaip pati sako, ne kartą stabdžiusi pašnekovus, kad šie neišsikalbėtų savo paslapčių. Moteris pripažįsta vaikystėje nė negalvojusi rinktis tokios profesijos, tačiau sulaukusi padrąsinimo, pradėjo rašyti straipsnius, atrasdama savo gyvenimo kelią. Šiandien Kristina – dar ir renginių organizatorė, aktyvi visuomenininkė ir keliauti mėgstantis žmogus, tačiau jos rutiną vis labiau apsunkina progresuojanti nepagydoma liga, su kuria ji kovoja jau ne vienerius metus.
Neapgalvotas atsakymas
Šeštadienio popietę „Lietuvos ryto” televizijos žiūrovus prie ekranų pakvies įdomių istorijų ir netikėtų avantiūrų laida „Pirmi kartai”. Šios savaitės herojė – žymi žurnalistė Kristina Grudienė. Moteris prisimena, jog kai būdama penkiolikos sykį sulaukė klausimo, kuo nori būti užaugusi, visai neapgalvotai įvardino žurnalistės profesiją, nors tuo metu apie tokią nė nebuvo pasvarsčiusi. Visgi, užsukusi į redakciją ir parašiusi pirmąjį savo straipsnį, sustoti nebegalėjo.
„Mėnesį laiko galvojau, apie ką rašyti pirmąjį savo straipsnį. Ir kaip tik ten, kur gyveno mano močiutė, atvažiavo Vytautas Landsbergis. Tuo metu Sąjūdis, nepriklausomybė, mokykloje turėjau jaunųjų politologų būrelį, svarbus laikotarpis ir aš nuėjau į tą susitikimą. Parašiau interviu, nunešiau į redakciją, jie persiuntė į „Kauno dieną” ir taip išspausdino mano pirmą darbą”, – istorija dalinsis laidos herojė.
Būta visko
Kalbėdama apie žurnalisto profesijos užkulisius, Kristina neslepia, jog būta visko. Jai yra tekę ne tik sulaukti grasinimų, bet ir atsidurti teisme, todėl toks darbas neišvengiamai reikalauja kruopštumo ir būtino faktų tikrinimo, nes itin reikšmingas detales būna nuslepia net ir patys pašnekovai.
„Ir iš tikrųjų galiu pasidžiaugti, kad beveik per tris dešimtmečius, tik vieną kartą su pašnekovu esu turėjus problemų, kurios nuvedė net iki teismo. Kai laimėjau bylą, jis manęs atsiprašė. Visgi, čia turbūt ir yra eilinio rašytojo skirtumas nuo žurnalisto, kad žurnalistas iš tikrųjų tikrina faktus ir daug kartų, nes būna situacijų, kai nuo tavęs nuslepia, kaip aš sakau, paskutinį popierių, kuris gali pakeisti visą situaciją. Bet esu sulaukusi ir grasinimų dėl rengiamų reportažų. Kai dirbau respublikinėje spaudoje, esu rašiusi ne vieną raštą prokuratūrai, kad jeigu man kažkas atsitiks – žinokit, į ką kreiptis”, – nematomą darbo pusę atskleis žurnalistė.
Iššūkių netrūksta ir asmeniniame gyvenime
Visgi, iššūkių netrūksta ir Kristinos asmeniniame gyvenime. Prieš dvidešimt metų ji išgirdo žemę iš po kojų išplėšiančią išsėtinės sklerozės diagnozę ir prireikė nemažai laiko, kol į šią ligą moteris ėmė žiūrėti kitaip.
„Tai autoimuninė liga, visą laiką jauti silpnumą, stinga energijos, sunku kažką veikti. Net eidama, kiekvieną žingsnį statau galvodama. Pastaruosius penkerius metus aš jau sunkiau judu, bet nesustoju. Daug neįgalių žmonių bijo eiti, kažką daryti, o man norisi padrąsinti, jog net jeigu mes turim ribas, mes iš principo jų neturim. Norisi daug ko visko veikti ir ta liga tikrai nėra stabdis”, – tikins moteris.
Na, o dar vienas nuotykis, skatinantis išlaisvinti save, laidos herojės lauks veiksmo tapybos studijoje „Splatter Studio”. Kristina pripažįsta ne iš karto drąsiai nerianti į naujas veiklas, tačiau šį kartą pilnai atsidavė procesui ir mėgavosi kiekviena akimirka.
„Aš labai retai ryžtuosi naujoms avantiūroms. Mėgstu iš pradžių pastebėti iš šalies, kas ką daro, o tik po to bandau pati. Būna, kad net 3-4 kartus tenka pastebėt, tad retai ką pirmą kartą bandau pati, bet tikrai labai džiaugiuosi šiandienos patirtimi”, – įspūdžiais dalinsis Kristina.
