Būnu šokiruota, kai telefono nustatymuose pamatau, kiek daug mano gyvenimo laiko pasiglemžia socialiniai tinklai, sako nuomonės formuotoja Inidė Jasnauskaitė-Jonaitė. Žymi moteris atvira – riba tarp poilsio laiko ir darbo išsitrina labai lengvai, o balanso paieškos užtrunka.
„Žinoma, visada galiu sakyti, kad tai mano darbas, tačiau skaičiai vis tiek yra gluminantys. Kurdama turinį, montuodama, filmuodama telefone praleidžiu beveik pusę paros – 10–12 val. per dieną. Tai – pagrindinis mano įrankis, net kompiuterį esu gerokai mažiau įdarbinusi. Tačiau nors socialiniuose tinkluose vystau pagrindinę savo veiklą, tikrai galėčiau pakeisti tam tikrus įpročius, nusistovėjusias rutinas, kad prie ekrano praleisčiau mažiau laiko”, – savo socialinio tinklo „Instagram” paskyroje dalinosi I. Jasnauskaitė-Jonaitė.
Socialiniai tinklai – tikrumo egzaminas
Socialinių tinklų vaidmuo mūsų gyvenime šiandien yra didesni nei bet kada anksčiau. Nuomonės formuotoja įsitikinusi, kad daugiausia iššūkių kyla jaunam žmogui, kuris socialiniais tinklais naudojasi nuo pat ankstyvo amžiaus. Todėl, jos teigimu, būtent jaunimas šiuo aspektu yra labiausiai pažeidžiamas.
„Esu kartos, kuri pažįsta abu pasaulius, atstovė. Turėjau galimybę gyventi laikais be išmaniųjų įrenginių, kai žmogus nebūdavo pasiekiamas vieno mygtuko paspaudimu. Šiandien vos atsidaręs socialinius tinklus tampi globalaus pasaulio dalimi su visais to privalumais ir trūkumais”, – sako I. Jasnauskaitė-Jonaitė.
Jauniems žmonėms žinoma moteris primena, kad socialiniuose tinkluose matomas gyvenimas nebūtinai atspindi tikrąjį vaizdą. Esame linkę rodyti gražius dalykus ir nekalbėti apie nesėkmes arba nematomą to pusę, sako ji.
„Jeigu kažkas įsigyja naują automobilį ar nuolat keliauja po pasaulį, tai nebūtinai reiškia, kad žmogui visur sekasi. Visų mūsų gyvenimai yra kur kas įvairesni nei tai, ką parodome virtualioje erdvėje. Pasisemti motyvacijos permainoms ar pamatyti kitokį pasaulį yra labai gerai, tačiau nereikėtų tiesiogiai lygintis su visais”, – pataria nuomonės formuotoja.
Visgi I. Jasnauskaitė-Jonaitė įžvelgia ir teigiamų socialinių tinklų naudojimo aspektų. Žymi moteris pabrėžia, kad būti lengvai ir greitai pasiekiamam kartais tikrai nėra blogai. Pavyzdžiui, galimybė pamatyti artimų žmonių kelionių akimirkas džiugina ir nuteikia maloniai. Tačiau svarbu stengtis išlaikyti balansą ir suvaldyti pernelyg ilgo socialiniuose tinkluose praleidžiamo laiko keliamas rizikas.
Paklausta, kaip pusiausvyros ieško pati, žinoma moteris dalijasi griežtų taisyklių neturinti, bet natūraliai šeimoje išugdžiusi tam tikras naudojimosi telefonu tradicijas.
„Dažnai sąmoningai padedame telefonus valgydami, būdami kartu. Vengiame žiūrėti filmą su telefonu rankoje, nors neneigsiu – sutelkti dėmesį nėra lengva. Laikinai net įsivedėme taisyklę telefono nesinešti į vonios kambarį. Ten net gulėjo knygelė, primenanti apie šį susitarimą”, – pasakoja nuomonės formuotoja.
Pusiausvyros paieškose
I. Jasnauskaitė-Jonaitė kviečia sąmoningai stebėti socialinių tinklų įtaką mūsų kasdienybei ir ieškoti būdų ją mažinti.
Jos teigimu, persidirbti nuomonės formuotojui yra labai lengva. Pradžioje nesinori sakyti „ne” siūlomiems projektams ir taip užsikraunama daugybė darbų, pamirštant apie poilsio ir laiko sau svarbą. Dėl to, anot žymios moters, verta pasistengti dažniau ištrūkti iš virtualios realybės socialiniuose tinkluose ir puoselėti mažus, bet širdžiai brangius ritualus.
„Sportas ir judėjimas padeda jaustis geriau ir žvaliau. Esu turėjusi etapų, kai aktyvumas buvo nustumtas į šalį, ir galiu atsakingai pasakyti, kad tada fizinė ir emocinė sveikata suprastėjo. Kartais padeda ir puodelis kavos bei laikas su savimi – tai įkrauna prieš įvykių kupiną dieną”, – atvirauja ji.
Nuomonės formuotojos mintis patvirtina ir tyrimai – fizinis aktyvumas gali reikšmingai mažinti depresijos ir nerimo simptomus, o teigiamas poveikis psichologinei sveikatai pasireiškia nepriklausomai nuo pasirinktos fizinės veiklos rūšies ar amžiaus grupės.
