Grožio salono įkūrėją, plaukų stilistą Ąžuolą Misiukevičių daugelis atpažįsta iš kultine tapusios, jo lūpomis ištartos frazės „tik į priekį“. Pasitikėjimą savimi ir veržlumą simbolizuojanti frazė daugeliui įsirėžė į atmintį, o Ąžuolui pasufleravo ir pavadinimą naujajam jo grožio salonui.
Tad šiandien pačioje Vilniaus širdyje įsikūręs vaikino grožio salonas „Tik į priekį“ sutraukia šimtus neabejingų grožiui, stiliui ir gerai nuotaikai. Ir nors Ąžuolas tiek darbe, tiek socialiniuose tinkluose atrodo pasitempęs, stilingas bei pozityvus, už gražaus fasado slepiasi jautrūs išgyvenimai – vien jo atėjimas į šį pasaulį buvo itin sunkus ir komplikuotas. Nuo pat gimimo nepasiduodantis ir tik į priekį keliaujantis Ąžuolas šiandien mums papasakos ne tik apie tai, kodėl jį patraukė grožio sritis, bet ir kaip gimė ikonine tapusi jo frazė bei kokį grožį aplink jis regi.
Ąžuolai, esi grožio specialistas – plaukų stilistas bei vizažistas, taip pat ir grožio salono „Tik į priekį“ įkūrėjas. Papasakok, kaip gyvenime atradai grožio sritį? Ar ji tave domino nuo ankstyvos jaunystės?
Mane visuomet domino grožio sritis. Buvo įdomu, kaip kiti rengiasi, kaip atrodo tam tikros įvaizdžio detalės. Augant kartu plėtėsi ir mano akiratis. Vis bandžiau atrasti save, suvokti, kur galėčiau save realizuoti. Iš pradžių Dailės akademijoje lankiau piešimo kursus, tuomet galvojau apie studijas užsienyje, Anglijoje. Pabaigęs mokyklą norėjau pakeisti aplinką, įgauti naujų patirčių, patobulinti anglų kalbą, todėl pasirinkau studijuoti mados marketingą Londone, Didžiojoje Britanijoje. Po vienerių metų studijų supratau, kad tai nėra mano sritis, o studijuojant nesijaučiu savimi.
Tave patraukė grožio sritis?
Tikrai taip, būtent studijuodamas suvokiau, kad grožio sritis man arčiau širdies. Man patinka ir traukia viskas, kas yra kuriama rankomis, todėl dar studijuodamas Londone nusprendžiau grįžti į Lietuvą ir pradėti mokytis vizažo amato. Grožio sfera man nebuvo svetima, nes pačiam teko ne kartą žygiuoti podiumu kaip modeliui. Teko išvysti mados pasaulio užkulisius: regėjau, kaip atliekami makiažai, šukuosenos. Man tai padarė įspūdį. Tad pamaniau, kad reikia išbandyti jėgas vizažo srityje. Baigęs vizažo kursus džiaugiausi, kad pagaliau realizavau save. Vis dėlto, laikui bėgant, pradėjau suvokti, kad noriu išmokti kurti šukuosenas, modeliuoti kirpimus. Mano vidinė nuojauta nesuklydo: įgijus kirpėjo amatą, ši sritis taip mane įtraukė, kad pamažu įsitvirtinau plaukų modeliavimo sferoje, o galiausiai ir atidariau grožio saloną „Tik į priekį“.
Esi ne tik grožio salono įkūrėjas. Taip pat turi nemenką armiją sekėjų „Instagram“ – ten viešini įvarius šmaikščius ir daug dėmesio susilaukiančius vaizdo įrašus. Kas tave įkvepia šiems įrašams?
Ko gero, nesuklysiu pasakęs, jog iš prigimties esu gana šmaikštus. Man patinka linksmintis, linksminti kitus – esu linksma asmenybė. Taip pat esu aktyvus, nenusėdžiu vietoje, todėl manau, kad mano vaizdo įrašus labiausiai įkvepia mano gyvenimo būdas. Taip pat nebijau ir niekuomet nebijojau būti savimi – nesivaikau kažkokių standartų, koks turėčiau būti, kad patikčiau kitiems žmonėms. Tiesiog leidžiu sau gyventi čia ir dabar, stengiuosi mėgautis kasdienybe. Tad drąsiai dalinuosi savo gera nuotaika ir su kitais – juk pozityvios mintys užkrečia!
O kaip gimė tavo frazė „Tik į priekį“, taip dažnai lydinti tavo įrašus, talpinamus socialiniuose tinkluose?
Jei atvirai, niekada nemąsčiau, kad ši frazė taps tokia populiari. Tai buvo visiškai netikėta. Pamenu, ši frazė man šovė į galvą karantino metu. Kadangi tuo metu daugelis leido laiką namuose ir jautėsi prislėgti, pagalvojau, kad būtų visai smagu įkvėpti kitus gerai nuotaikai pasakius: „tik į priekį“. Vieną vakarą nufilmavau vaizdo įrašą, kuriame ištariau šią frazė, o kitą rytą pastebėjau, kad įrašu pradėjo dalintis šimtai žmonių. Pamažu mano sekėjų armija augo, o žmonės gatvėje pradėjo mane atpažinti. Tad šiai situacijai tikrai tinka pasakymas, kad viskas gali apsiversti vos per vieną naktį.
O ką ši frazė reiškia?
Ši frazė gali būti taikoma įvairiose gyvenimo situacijose. Ji ragina nepasiduoti net pačiu sunkiausiu metu ir kovoti dėl savęs bei savo laimės. Noriu, kad ši frazė įkvėptų kitus taip, kaip kasdien įkvepia ir mane. Aš taip pat, kaip ir visi žmonės, gyvenime patyriau išgyvenimų – net pats mano atėjimas į pasaulį trimis mėnesiais anksčiau jau buvo iššūkis. Ir ne tik man, taip pat mano tėvams ir daktarams, kurie kovojo dėl mano gyvybės. Tad, galima teigti, aš jau tada, vos gimus, pradėjau judėti į priekį.
Esi išskirtinės išvaizdos vaikinas. Kaip formuoji savo stilių? Remiesi kokiais nors pavyzdžiais, autoritetais, o gal pats esi savo įvaizdžio „kalvis“?
Labiausiai man prie širdies yra klasikinis stilius, nors kartais pasiduodu ir vyraujančioms mados tendencijoms bei įsigyju kokį nors madingą gaminį. Neturiu stiliaus įkvėpėjų ar autoritetų, tačiau kartais peržvelgiu stilingų žmonių įvaizdžius žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. Man pačiam patinka apsipirkinėti, bet tik žinant, kokių stiliaus elementų reikia. Konkretumas padeda man formuojant kasdieninį įvaizdį. O šiaip mano stilius priklauso ir nuo vyraujančio sezono, ir net nuo nuotaikos. Tiesa, mano spintoje vyrauja tamsesnio atspalvio drabužiai – juos gana lengva derinti tarpusavyje, be to, jie visuomet atrodo stilingai, klasiškai.
Tikriausiai sutiksi, kad daugelis lietuvių, o ypač socialiniuose tinkluose, nestokoja ir įžeidžiančių komentarų dėl žmonių išvaizdos. Ar pačiam teko susidurti su tokiais žmonėmis bei jų negatyviais komentarais?
Laikui bėgant į negatyvius komentarus išmokau nekreipti dėmesio. Jei išgirstu ką nors negatyvaus ar įžeidžiančio, moku nuo to atsiriboti. Ir vis dėlto, pripažįstu, kad žmonės, ypač internete, neretai nejaučia ribų. Būtent todėl gimsta žeidžiantys ar engiantys komentarai. Matyt daugeliui toks pykčio išliejimo būdas atrodo saugesnis nei išsakyti ką nors žeidžiančio realybėje. Na, o aš pats žinau, kad tokie komentarai manęs niekuomet nepaveiks – aš žinau, kokiu keliu einu, kur trokštu tobulėti ir kokią gyvenimo viziją turiu. Gyvenimas duotas gyventi ir juo mėgautis, o ne klausytis kitų įžeidžių komentarų bei menkinti pasitikėjimą savimi.
Ką manai apie lietuvaičių grožio suvokimą? Ar pamažu daromės laisvesni, mažiau apriboti grožio standartų, o gal priešingai – daugelis vis dar yra įsprausti į „nustatytus“ išvaizdos rėmus?
Man asmeniškai daugelis lietuvių yra žavūs, stilingi, charizmatiški. Ypač dabar galime išvysti daugybę įvairių stilių. Žmonės nebebijo savęs išreikšti, yra kur kas drąsesni nei anksčiau. Tai mane džiugina ir įkvepia. Manau, kad labai puiku, kuomet žmogus išreiškia save per individualų stilių – juk stilius yra dalis mūsų asmenybės ir dažnai sufleruoja ne tik apie mūsų skonį drabužiams, bet ir apie vidines savybes, interesus, pomėgius. Na, o patį grožį kiekvienas suvokia kitaip. Ir gerai, nes įvairiapusės nuomonės pasauliui neleidžia tapti nuobodžiu. Tiesa, pritariu, kad grožio suvokimą derėtų lavinti, puoselėti, tačiau tai nesusiję vien tik su išore, būtina turtinti savo vidinį pasaulį, domėtis tuo, kas vyksta aplink, mokytis, skaityti, keliauti.
Žvelgiant į tavo „Instagram“ atrodo, kad visuomet spinduliuoji puikią nuotaiką. O gal ir tau būna niūrių dienų, kuomet viskas aplink pasidaro pilka?
Nors, kaip minėjau anksčiau, iš prigimties esu pozityvus ir linksmas, be jokios abejonės, ir man pasitaiko liūdnų dienų. Tai yra normalu, žmogiška ir tikra. Vis dėlto, reikia mokėti išbūti visas užklupusias negatyvias emocijas ir pamažu paleisti jas. Aš, jei man liūdna, niekuomet to neslepiu – gėdytis ar slapstyti savo jausmus ne man. Kuomet mane užklumpa niūri nuotaika, aš užsiimu kokia nors veikla, pavyzdžiui, aktyviai sportuoju. Žinoma, visuomet sau primenu, kad galiausiai sunkus etapas praeis, sugrįš šviesa ir pilnatvė. Svarbu nepaleisti noro gyventi ir įkvėpimo ieškoti mažose, kasdienėse gyvenimo detalėse. Būtina keliauti tik į priekį!
