Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ iki vasario 29 d. kviečianti visuomenę prisidėti prie labdaros fondo depresijai gydyti #nebe(NORIUGYVENTI) pristato atvirą pokalbį su garsia aktore Gelmine Glemžaite. Žymi moteris ragina visuomenę prisijungti prie labdaros fondo įgyvendinimo, taip dalindamasi prisiminimais apie vieną iš sunkiausių savo gyvenimo etapų, išgirstą bipolinio sutrikimo diagnozę, patirtis ligoninėje ir norą pasitraukti iš gyvenimo.
Deja, bet kartais taip nutinka, kad į žmonių gyvenimus ateina tas momentas, kai žmogus turi išgyventi gyvenimą ir susiduria su savižudybės būsena. Anot socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjo Daliaus Stankevičiaus, būtent todėl labdaros fondas depresijai gydyti #nebe(NORIUGYVENTI) yra tam, kad padėtų žmonėms išbūti su sunkiomis mintimis.
„Padėk išbūti“ – taip skamba pagrindinė šių metų labdaros fondo #nebe(NORIUGYVENTI) žinutė, į kurią Gelminė atkreipdama visuomenės dėmesį interviu metu pabrėžia, kodėl turime kalbėti apie sunkias emocijas, šalia esančio išbuvimą ir norą gyventi. Jau pačioje pokalbio pradžioje, bandydama atsakyti, ką pačiai Gelminei reiškia išgyventi gyvenimą? Aktorė tvirtai teigė, kad pagrindinis dalykas, kurį svarbu visiems suprasti, kad daugelis žmonių susiduria su psichikos sveikatos ligomis.
„Jau seniai aišku, kad laikas nustoti slėpti problemas taip, lyg tai būtų kažkas baisaus ir gėdingo. Mes turime rūpintis savo emocine sveikata lygiai taip pat kaip ir fizine sveikata. Nes, mano nuomone, kai tau psichologiškai labai blogai, tai yra daug sunkiau ištverti ir gyventi tą gyvenimą“, – sako Gelminė Glemžaitė.
Interviu metu Dalius pastebi, kad tokie pokalbiai, kaip šis, yra emociškai „nuogi“, nes kalbėti apie tai, ko galbūt pašnekovas nenori prisiminti, ar apie tai, kur vis dar yra skaudu, nėra lengva. Bet būtent apie atvirumą ir norą padėti šalia esančiam yra labdaros fondas depresijai gydyti #nebe(NORIUGYVENTI). Todėl Gelminės paklausus, ar jai pačiai buvo tokių akimirkų, kai ji sau ištarė žodžius „nebenoriu gyventi“, žinoma moteris atvirauja, kad tokios mintys buvo aplankiusios ne kartą: „Tikrai taip ir ne vieną kartą. Ir 100 proc. tuo metu atrodė taip, kad noriu, jog viskas greičiau baigtųsi. Kadangi dabar esu jau tai praėjusi, nors tuo metu taip net neatrodė, bet tokios mintys tikrai praeina. Ir dabar, kai aš žiūriu atgal, pagalvoju, kas būtų buvę, jei tada būtų viskas pasibaigę, kiek daug aš būčiau praleidusi ir, kiek dar daug gerų dalykų manęs laukia ateityje.“
Visą pokalbį su Gelmine Glemžaite galite žiūrėti čia.
Kas žmogų, atsidūrusį ties noru pasitraukti iš gyvenimo, gali sustabdyti?
„Visų pirma, mane sustabdė mintys apie artimuosius ir ką jiems reikėtų išgyventi, bet tikiu, kad yra žmonių, kurie tų artimųjų neturi, arba jiems tuo metu atrodo, kad jų šalia nėra, nors tai nėra tiesa. Tiesiog aš manau, kad visi nori gyventi, nėra taip, kad tu nenori gyventi, tiesiog nori nejausti tos kančios. Bet reikia tikėti, kad tos kančios vieną dieną nebus ir ateis ta diena, jeigu tu išbūsi, kai tu sau padėkosi, kad gali patirti gyvenimą ir jame būti“, – atvirauja žinoma aktorė.
Interviu metu Gelminė taip pat prisiminimais sugrįžo į tą pradžią, kuomet pati išgirdo bipolinio sutrikimo diagnozę, skaudžiausias patirtis ligoninėje ir pasidalijo mintimis, nuo ko prasidėjo jos sveikimo kelias.
„Nuo visiškos duobės tu gali kilti į viršų ir atvirkščiai. Nes, kuo tu aukščiau kilsi, tuo tu žemiau krisi apie tai ir yra bipolinis sutrikimas. Vienu metu būna tikrai smagu būti manijos būsenoje, nes į tai įeina viskas: ir euforija, ir energija, ir pasitikėjimas savimi. Todėl pagrindinis dalykas su šituo sutrikimu yra išlaikyti stabilumą. Kai tu žinai, kad iš tos aukštos būsenos krisi į žemą, tai aš asmeniškai nebenoriu tos aukštos būsenos patirti“, – taip bipolinio sutrikimo diagnozę apibūdina Gelminė.
Žinomos moters paklausus ar jai teko atsidurti ligoninėje, Gelminė neslepia, kad dabar yra daranti viską, kad ten daugiau nereikėtų sugrįžti: „Man buvo labai baisu. Ir mano vienas iš pagrindinių dalykų, kodėl aš stengiuosi rūpintis savo sveikata, nes aš ten nebenoriu grįžti. Nors, iš kitos pusės, tai turbūt ir buvo vienintelis dalykas, kuris man tuo metu padėjo, nes buvo labai tamsus laikas.“
Pokalbio pabaigoje Dalius paklausė, ką Gelminė norėtų pasakyti žmogui, kuris mato vien tik tamsą, bet jam ta pagalba išbūti yra labai svarbi?
„Labai svarbu yra sugebėti priimti tą pagalbą ir nereikia jos atstumti. Aš pati iš tos tamsos atėjusi, tačiau atėjau į šviesą. Tiesiog reikia tuo tikėti, priimti pagalbą, aktyviai pačiam sau padėti. Juk negali tiesiog laukti, kol vieną dieną tiesiog viskas pasikeis. Bet vien tai, kad tu jau išbūni, yra labai daug,“ – padrąsindama mintimis dalijasi Gelminė Glemžaitė.
