7 priežastys, kodėl atsiskaitymams pradedi ruoštis per vėlai

Daugumai mūsų ruošimosi egzaminui patirtis asocijuojasi su vieninteliu žodžiu – panika. Tau beliko 18 valandų, esi pervargusi ir spoksai į lygčių pilną lapą. Kodėėėl? Kodėl nepradėjai ruoštis egzaminui anksčiau?

Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija

Patikėsi ar ne, tačiau yra prieš tave veikiančios jėgos, kurios neleidžia tau pakankamai anksti pradėti mokytis naują medžiagą. Štai septynios pačios klastingiausios priežastys, kodėl negali to pradėti anksti ir ką su tuo daryti.

1. Nujauti sunkų darbą

Kaltės lydimas delsimas būdingas praktiškai visiems, kurie mokosi. Reikalas tame, kad būtent to iš mūsų tikimasi iš evoliucijos perspektyvos.

Žmonės yra linkę saugoti protinius išteklius kai tik tai įmanoma, ypač jeigu laukiančios užduotys nėra „esminės , kad išgyventum“. Kitaip tariant, mokymąsi atidedame iki paskutinės minutės, nes (1) mes žinome, kad šis darbas sunkus ir jis reikalaus protinės energijos, ir (2) kol nėra realios grėsmės susikirsti per egzaminą (ir dėl to galimai patirti viešą pažeminimą), mes nejaučiame pakankamai stipraus emocinio skausmo, kuris galėtų motyvuoti mus pradėti mokytis.

Be to, kai tavo smegenys nujaučia keletą rezultatų, kurie suvokiami kaip „keliantys kančią“ (mokymosi keliama kančia prieš iškritimo iš mokymosi įstaigą keliamą kančią), tave tarsi imobilizuoja, negali pasirinkti vienos iš dviejų blogybių, todėl darbą atidedi vėlesniam laikui.
Pirmiausia susidaryk mokymosi tvarkaraštį, o tada jo griežtai laikykis

Kaip teigia Nielas Fiore populiariojoje knygoje „The Now Habit“, viena priežasčių, kodėl mes atidėliojame darbą – nematome jo pabaigos.

Pagalvokite apie skirtumą tarp 100 metrų sprinto ir maratono. Pirmuoju atveju galite atiduoti maksimalias jėgas, nes matote finišo liniją ir žinote, kad ją greitai pasieksite. Maratonų bėgikai šios privilegijos neturi. Jie žino, kad priekyje laukia ilgas kelias, kurį lydės kančia ir nuovargis, todėl nesąmoningai saugo savo jėgas, kad įveiktų visą distanciją.

Taigi, jeigu žinosi, kad šiek tiek pasimokiusi galėsi užsukti į kaimyninį bendrabučio kambarį arba išeiti valandą paslampinėti lauke, labiau tikėtina, kad pajusi motyvaciją investuoti savo energiją į mokslą.

Be to, tu gali pasinaudoti Parkinsono dėsniu, kuris byloja, kad darbas išsiplečia, kad užpildytų laiką, skirtą to darbo vykdymui. Taigi, skirdama mažiau laiko mokymuisi iš tikrųjų labiau susikoncentruoji ir dirbi efektyviau.

2. Tau trūksta miego

Kuris studentas negeria kibirais kavos? Studentai, kurie savaičių savaites naktimis miega vos po keturias-šešias valandas, pakenkia dviem mokymuisi itin svarbiems protinės veiklos aspektams: motyvacijai ir budrumui.

Tyrimai rodo, kad miego trūkumas neigiamai veikia motyvaciją. Tačiau nereikia jokių tyrimų, kad suprastum, kaip miego trūkumas atsiliepia tavo savijautai ir požiūriui į gyvenimą. Be to, dėl ūmaus (kai nemiegama visą naktį) ar lėtinio (kai labai mažai miegama keletą dienų) miego trūkumo stipriai nusilpsta budrumas – gebėjimas išlaikyti sutelktą dėmesį ilgesnį laiko tarpą.

Taip, nuoseklesnis mokymasis trumpesniais laiko tarpais leis tau išdėlioti šią užduotį per ilgesnį laikotarpį, todėl nebeliks poreikio nemiegoti naktimis. Patikėk, tai psichologinis dalykas.
Nusistatyk žadintuvą darbo pabaigai

Yra milijonai dalykų, kuriuos mieliau renkiesi vietoj ėjimo į lovą iškart po mokslo dienos, o ryte keliesi ir vėl darai tą patį. Tai tas pats, kaip klausti, kas – višta ar kiaušinis – atsirado pirmiau. Neišsimiegu, todėl atidėlioju mokymąsi, tačiau jeigu eisiu į lovą, teks keltis ir mokytis. Taigi, praloši bet kuriuo atveju, vadinasi, būtina nutraukti šį ciklą.

Išbandyk dar vieną triuką – nusistatyk žadintuvą, tačiau ne rytui, o kada turi baigti darbą. Tegul jis nuskamba likus iki miego 45 minutėms. Taip pat svarbu leisti sau išsimiegoti aštuonias valandas. Jeigu įsiklausysi į šį patarimą, nustebsi, kiek daug laisvo laiko atsiras.
Taigi, formulė paprasta: metas mokslui + laisvalaikis + miegas = laimingas ir sėkmingas studentas.

3. Tave užvaldęs klaidingas saugumo jausmas

Tau turbūt atrodo, kad esi stropi studentė: sėdi paskaitose, įdėmiai klausaisi, puslapį po puslapio kopijuoji nuo dėstytojo užrašų. Galbūt net atidžiai seki pakaitą ir retkarčiais pakeli ranką. Tačiau yra didelis skirtumas tarp jausmo, kad kažką supranti ir realaus galėjimo atkartoti medžiagą žinių patikrinimo metu.

Būtent tai vadinama pasyviu mokymusi, kai skiri daug laiko ir pastangų naujos medžiagos įsisavinimui, tačiau iš tikrųjų negali jos išlaikyti atmintyje.

Neapsigauk klausydama dėstytojo per daug logiškų paaiškinimų. Jis jau žino šią medžiagą, tad jam labai paprasta paaiškinti taip, kad kiti suprastų. Tikrasis iššūkis slypi štai kame – pavyks tau ar ne padaryti tą patį. Jeigu abejoji, ar iš tikrųjų kažką supranti, pasitikrink. Dar geriau, paaiškink tai kam nors kitam ir matysi, ar tikrai supranti.

Paklausinėk save

Kaip mėgo sakyti Albertas Einsteinas, „Jeigu negali paaiškinti paprastai, vadinasi, nepakankamai supranti“.

Jeigu reguliariai save paklausinėsi, aiškiau suvoksi, ar tikrai supratai ir moki medžiagą. Juk dauguma studentų iki egzamino išvakarių mano, kad jie žino, tačiau vėliau puola į paniką supratę, kad praktiškai nieko negali atsakyti.

4. Ne visas mokymuisi skirtas laikas vienodas

Faktas, kad mokymosi efektyvumo prasme kur kas geriau mokytis septynias valandas per septynias dienas (mokymasis išdėliotas per ilgesnį laiko tarpą) nei septynias valandas per vieną dieną. Tai ypač aktualu mokantis techninių dalykų.

Smegenys sunaudoja daug energijos (20 procentų medžiagų apykaitos ramybės būsenoje), todėl tik tiek galime išeikvoti per dieną. Kad nauja medžiaga maksimaliai išliktų atmintyje, būtina ir aktyviai mokytis, ir stengtis atgaminti jau įsisavintą informaciją.

Kadangi miego metu smegenys įtvirtina naujas neuronų jungtis, ypač REM (rapid eye movement) miego stadijoje, kuo daugiau miego ciklų įsiterps tarp tavo mokymosi valandų, tuo geriau įsiminsi medžiagą ir puikiau pasirodysi atsiskaitymo dieną.

Tai taip pat leidžia pasinaudoti kartojimo intervalais nauda. Nesistenk naujos medžiagos nuolat kartoti, nes taip ji išliks tavo trumpalaikėje atmintyje. Todėl intervalus tarp pakartojimų vis ilgink.

5. Klaidingai planuoji

Žmonės sistemingai pervertina tai, ką galima pasiekti per trumpą laiką ir nepakankamai įvertina tai, kas gali būti pasiekta per ilgą laiko tarpą. Ironiška ir liūdna, tačiau su šia problema susiduriame tik vertindami savo pačių užduotis, o štai kai reikia įvertinti kažkieno kito situaciją, mums tai pavyksta pakankamai objektyviai.

Pasinaudok 50 procentų taisykle

Atsargiai įvertink, kiek laiko tau reikės egzamino pasiruošimui, jei anksti pradėsi ir nuosekliai dirbsi. Įvertinai? Puiku. Dabar prie to pridėk dar 50 procentų. Tai parodys tau tikslesnį paveikslą, kada iš tikrųjų reikia pradėti mokytis.

6. Manai turinti daugiau laiko nei iš tikrųjų turi

Pasiimk savo sekmadienio tvarkaraštį. Ką matai? Didelį laiko tarpą laisvalaikiui nuo 16 iki 22 valandos. Puiku, įsprausi ten penkias-šešias valandas mokymosi ir eisi miegoti. Deja, kažin, ar taip pavyks. Mokslui greičiausiai sugebėsi skirti vos dvi ar tris valandas.

Tai dar viena planavimo klaida – mes pervertiname tai, kiek laiko galime produktyviai dirbti bet kuriuo konkrečiu laikotarpiu. Nes pamirštame štai ką: kad reikės valgyti, kad reikės miegoti, kad bus kažkokių trukdžių (taip jau taip, ketini išsijungti telefoną…)

Dar vienas dalykas, į kurį neatsižvelgi – tavo organizmas veikia 90-120 minučių aktyvumo ciklais (utradianinis ritmas). Taigi, gali sėdėti sukniubusi prie knygos tris valandas iš eilės, tačiau medžiagą tavo smegenys įsisavinti galės vos pusantros ar dvi valandas, paskui joms būtina pertrauka poilsiui.

Taigi, numatytą valandų skaičių sumažink pusiau

Jeigu galvoji, kad sekmadienį po varžybų turėsi aštuonias valandas mokymuisi, žinok, kad iš tikrųjų tam reikalui liks vos keturios, nes tau reikės pavalgyti, atsikvėpti ir kitiems neatidėliotiniems reikalams sutvarkyti.

7. Motyvacijos ir susitelkimo trūkumas

Daugelis yra linkę sėdėti ir laukti… Kaip reiktų iš tikrųjų: laukti, kol užplūs motyvacijos banga atlikti namų darbus, kurie turi būti padaryti jau rytdienai ar pradėti mokytis nuo semestro vidurio?
Problema štai kame: motyvacija ateina ir išeina, tačiau mokyklos, mokymosi ir kasdienio gyvenimo poreikiai – ne. Ir jeigu pasikliauni savo motyvacija išsaugoti susitelkimą, viskas, ką darysi, tai nuolat vėluosi arba darysi paskutinę minutę, nes motyvacijos niekada nebus užtektinai.
Susikoncentruok į procesą, galvodama apie finalą

Kodėl eini į mokyklą? Kodėl nori baigti universitetą? Aiškiai ir tiksliai suvok savo motyvaciją. Tačiau minčių apie ateitį nepakaks. Tą ateities viziją būtina susieti su kasdienine veikla (pavyzdžiui, „Aš kasdien mokausi, nes taip vienu žingsniu priartėju prie tikslo tapti gydytoja ir pakeisti žmonių gyvenimus“).