Gegužės 9 dieną, šeštadienį nuo 19 val. restorane „Jalta“ vyksiančiame vakarėlyje „Les Gitans De Jalta“ pasirodysiantis didžėjų kolektyvas „Baltic Balkan“ žada karštą balkaniškos ir „klezmer“ muzikos fiestą.
Kaip reikiat išsidūkę Gatvės muzikos festivalio gatvėse, garso chuliganai tvirtina, kad jų parinkta muzika šauniai skambės ir restorano pastogėje.
„Nuo amžių visa geriausia muzika į Vilnių atkeliaudavo iš Rytų ir Pietų pusės. Tą jaučiame ir šiandien, kai mūsų klausia, iš kur mes „traukiame“ tokią originalią muziką, kurios negroja jokia Lietuvos muzikos stotis, tenka meluoti, kad ją nelegaliai įsivežėme iš Balkanų“, – sako projekto „Baltic Balkan“ autoriai.
Tarpusavyje jie juokauja, kad yra „pirmi iš milijono“, kuriuos pavergė temperamentinga folkloro, popso ir pankroko muzika iš Pietų.
Pasak „Baltic Balkan“, sudarydami repertuarą, jie didelį dėmesį skiria „klezmer“ muzikai, į Lietuvą atkeliavusiai iš Ukrainos ir Gudijos miestelių.
Žydų muzikantai, kurdami linksmas dainas vestuvėms ir kitoms šventėms, absorbavo moldavų, ukrainiečių, Krymo totorių ir ypač visur klaidžiojusių romų fokloro melodijas.
Neveltui „klezmer“ sostine laikomas Užgorodas – miestas, persunktas ukrainietiška, žydiška, rutėniška, lenkiška ir Besarabijos bulgarų kultūrine savastimi.
„Klezmer“ repertuare pasirodydavo iš Bulgarijos, Rumunijos, Ukrainos, Turkijos, Rusijos, Lenkijos, Turkijos, Vengrijos, Galicijos ar net Argentinos (tango) atkeliavusių motyvų. „Klezmer“ gali būti laikomas savotišku „XIX a. pankroku“.
„Klezmer“ muzika palyginti konservatyviame Vilniuje pasirodė daugiau kaip prieš šimtą metų. Šio regiono „klezmer“ kapeloms būdingas pirmojo smuiko dominavimas, kuriam pritardavo kontrabosas ir violončelė, rečiau antrasis smuikas ar altas.
Solo partijas kartais atlikdavo klarnetas ar fleita, – tokius įrašus savo miksuose naudoja ir „Baltic Balkan“.
Vakarėlis „Les Gitans De Jalta“ pagal geriausias tradicijas – šeštadienį nuo 19.00 val. Visiškai nemokamai.
Daugiau apie grupę
