Nilsas Smedtsas iš Belgijos: „Aš sutikau daugybę nuostabių žmonių, keliaudamas su CouchSurfing’u. Tai nuostabūs, draugiški įvairių šalių gyventojai, kurių paprastas turistas niekuomet nesutiktų… Nepaisant to, kad nereikia mokėti už nakvynę kelionių metu, CouchSurfing’as padeda pažinti šalį tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, o ne tik iš turistams paruoštų bukletų. Apgyvendintojai supažindins tave su savo draugais, bei parodys vietas, kuriomis patys mėgaujasi! Paprastai tariant, tu gali tapti dalimi jų gyvenimo tol, kol pas juos būni. Prisiekiu, gyvenimas tampa turtingesnis su naryste CouchSurfing’e, rašo couchsurfing.com.
Kas čia per stebuklas?
CouchSurfing’as – tai nemokamas internetinis svetingumo projektas, šiuo metu didžiausias tokio pobūdžio. 2008 m. sausį jis vienijo per 400.000 žmonių 223 šalyse visame pasaulyje. Iš jų beveik pusė siūlosi priimti keliautojus, dar 22% – labai linkę susipažinti su keliautojais, o likusi dalis šiuo metu, matyt, keliauja…
Visi nariai naudojasi oficialiu internetiniu portalu www.couchsurfing.com, kuriame yra visi duomenys apie narius, šalis, vietas, kur galima keliauti, apsistoti, naudingi patarimai… Yra ir įvairių klubų (pvz. keliaujančių moterų, kur jos atvirai dalinasi kelionių patirtimis, aptarinėja problemas, pasiūlymus, idėjas), pokalbių kambarių…
Šis projektas sukurtas 2003 m. Niuhempšire, JAV. Jo siekis – padėti kurti gražesnį, vieningesnį pasaulį. “CouschSurfing’as siekia tarptautiniu mastu vienyti žmones, skatinti kultūrinius mainus, toleranciją. Kaip bendruomenė ir kaip individas, mes stengiamės prie to prisidėti. <..> Šis projektas nesiorientuoja vien į materialinius kelionės patogumus ar nakvynės susiradimą – jis siekia vienyti, jungti žmones.. <..> Juk mes pasaulį padarome nuostabesne vieta gyventi, atverdami savo namų duris, širdis, savo gyvenimus kitiems.. <..>”, praneša DNS registrų informacija apie couchsurfing.com.
Kaip viskas vyksta
Norint tapti organizacijos nariu, tereikia užsiregistruoti svetainėje, o tolimesnė kelionių ir veiklos eiga priklauso nuo tavo aktyvumo: ar priimsite keliautojus, ar keliausite, o gal tik susirašinėsite…
Tie, kurie ieško nakvynės, susiranda reikiamą vietovę ir renkasi iš joje esančių narių. Viskas vyksta susirašinėjant. Mokesčiai ar pinigai paprastai neimami (nebent patys svečiai susimoka už maistą).
Žinoma, o kaipgi saugumas? Juk tave gali apgauti? Gali būti net įkalintas svetimuose namuose…
Žinoma, pirmiausia reiktų paieškoti atsiliepimų iš kitų narių, kuriems teko susidurti su tuo asmeniu.
Be to yra CouchSurfing’o asmeninė garantijų sistema. Joje bet koks narys gali garantuoti arba rekomenduoti tam tikrą narį.
Nariai Lietuvoje
Vasario mėnesį, Vilniuje, vyko CouchSurfing’o narių (naujokų, senbuvių ar tiesiog draugų) susitikimas, kuriame kiekvienas galėjo pasidalinti įspūdžiais, susirasti naujų draugų iš Lietuvos ar užsienio.
Susitikimo tema – kinų Naujieji metai ,4076-ieji, Geltonosios Žiurkes laikas. Buvo pageidaujama atsinešti apelsinų, fejerverkų, bei apsirengti raudonai…
Savo įspūdžiais ir patirtimi apie CouchSurfing’o klubą sutiko pasidalinti narė Gerda:
DELFI Gatvė: papasakok nuo ko visa tai prasidėjo – kaip susidomėjai CouchSurfig’u? Galbūt esi ankščiau keliavusi?
Gerda: Praėjusį pavasarį su keliais grupės draugais nusprendėme žūt būt kur nors ištrūkti. Kadangi pinigų ir laiko daug neturėjome, nutarėme aplankyti kaimyninę Rygą. Ten nakvynė brangi, tad draugas per CS (CouchSurfing’ą) surado nakvynę.
Ji aprodė miestą, visur kartu su mumis vaikščiojo ir galiausiai tapo labai gera mano drauge… Tada ir pati nusprendžiau užsiregistruoti. Aš keliauju nuo 7 metų, (tada, aišku, su turizmo agentūromis ar su mama), o nuo 17-18 metų pradėjau keliauti su draugais. Neseniai grįžau iš Kipro, kur pagal studentų mainų programą išvykau studijuoti.
DELFI Gatvė: ar galėtum tokį keliavimą pavadinti savitu gyvenimo būdu, požiūriu į žmones, pasaulį? Ką pati manai apie tokią keliavimo programą?
Gerda: CS gali būti ir gyvenimo būdu ir hobiu, ir bet kuo – kaip tik sugebėsi tai pavadinti. Į jį įeina viskas. Tačiau požiūris į žmones, matyt, yra svarbiausia. Jei nepasitikėsi kitais ir tikėsi, jog visas pasaulis knibžda „blogiukų“, tik ir norinčių tave kažkaip apgauti, apiplėšti, tai niekada nebusi CS nariu, nes šios organizacijos tikslas ir yra pasitikėjimas nepažįstamais žmonėmis.
Aš esu optimistė, tad tikiu, jog pasaulis nėra sugadintas, ir kad būtent CS ir yra ta šių laikų gėrio misija.. Pati mintis man labai patinka, taip pat ir visa programa, ir kokie žmonės joje dalyvauja.
DELFI Gatvė: kokie išgyvenimai lydi šią veiklą, ar susiradai kokių ypatingų draugų, galbūt esi turėjusi neįprastų nuotykių?
Gerda: na, CS dėka turiu 3 nuostabius draugus kaimyninėje Latvijoje, draugą Australijoje, Jordanijoje, Vokietijoje. Net iš Afrikos vienas vaikinas rašė, kad bendrauti laiškais nori, tai manau, jei vieną gražią ar nelabai gražią dieną sugalvočiau važiuoti į Chadą, tai turėčiau, kur nakvoti net ir ten… Esu priėmus kelis žmones pagyventi pas save ir patirtis buvo tikrai labai gera: prapleti savo akiratį ir sutinki tikrai įdomių žmonių.
DėlCS visai kitaip keliauji po šalį: tau ją aprodo vietiniai žmonės, sužinai tokių dalykų, apie kuriuos nerašo ir nepasakoja nė vienas gidas, pamatai šalį visai kitaip. Tada ne vien paminklus ir gražius architektūrinius pastatus regi, o supranti, kaip žmonės ten iš tiesų gyvena, labiau įsigilini į kultūrą.
DELFI Gatvė: kas, tavo galva, projekte yra blogai? Galbūt esi patyrusi kažką nemalonaus, besinaudodama CouchSurfing‘u? Ko patartum vengti?
Gerda: mano galva, vertėtų vengti tų, kurie patys rašo, kad
„atvažiuok pas mane”, tiksliau jei tai vyriškos lyties atstovai, tamsesnio gymio, o tu esi šviesi lietuvaitė. Man gyvenant Kipre labai daug vyrų iš Turkiškosios Kipro pusės siūlė pas juos apsilankyti, žadėjo aprodyti šiaurinę dalį ir t.t., bet aš manau, jog tokių pasiūlymų derėtų vengti. Šiaip reikia tiesiog žiūrėti atsiliepimus apie konkretų žmogų, pagal jo draugų tautybių įvairovę.
Aišku gali būti, jog žmogus ką tik užsiregistravęs ir neturi nei draugų, nei rekomendacijų, bet aš nesu linkusi būti pirmoji, kuri išbandys jo sofą. Vis tik merginos turi būti atsargesnės.
DELFI Gatvė: kaip pradėti jaunimui keliauti šiuo būdu, ką jiems patartum? Ar yra, tavo manymu, kokie amžiaus, lyties barjerai?
Gerda: na, tiems, kurie nori pradėti, bet niekaip nepradeda, patarčiau tiesiog imtis veiksmų ir nustoti galvoti kaip čia, kas čia. Viskas yra paprasta, žmonės CS yra draugiški, tad su malonumu padės, jei kažkas neaišku ar kyla kokių bėdų.
Amžiaus barjerai, manau, yra: vis tik 15 metų manau nederėtu registruotis į tokias programas. Manau pats tinkamiausias laikas baigus mokyklą, kai išeini iš paskutinio egzamino, kuprinę ant pečių ir į kelią!
Dėl lyties, tai gal panelėms kai kur sunkiau, nes dėl kultūrinių skirtumų gali būti nemalonumų, tačiau tinkama apranga ir tinkama kompanija tuos lyties barjerus panaikina. Tinkama apranga – turiu omeny, jokių trumpų aptemptų sijonėlių, aukštakulnių ir panašiai – kuo paprasčiau. Džinsai.. megztukas, kuo ilgesnis tuo geriau…
