Ne, šis kolektyvas neplatina haliucinogeninių grybų. Jie turi kai ką geresnio. Tai muzika. Kol kas tai vienintelė grupė, neturinti vieno muzikinio stiliaus. Jų negalima apibrėžti nei kaip džiazo, funko ar hip-hopo krypties atstovų. “Mūsų kūryboje dera visi muzikiniai stiliai, kiekvienas ras tai, kas jam patinka,” – paslaptį išduoda Magic Mushrooms.
“Mūsų kūryboje dera visi muzikiniai stiliai, kiekvienas ras tai, kas jam patinka,” – paslaptį išduoda “Magic Mushrooms”.
Kiekvieno koncerto metu grupė pristato vis naują idėją. Kaip patys teigia, vienintelė priežastis stumianti į priekį yra degančos žiūrovų akys.
Ką vartojate, kad pasivadinote “Magic Mushrooms”?
O ne, su narkotikais tai neturi nieko bendra. Šis pavadinmas gimė dėl laisvo ir tolerantiško mūsų požiūrio, dėl radikalių minčių. Jis kažkaip “išsitarė ir prilipo” mums. Tik vėliau supratome, ką jis iš tikrųjų reiškia. Be to, šis pavadinimas tinka ir atsižvelgiant įatliekamos muzikos stilių: MAGIC MUSHROOMS kūryboje rasite jazzo, funko, drum‘n‘basso, rap, disco…
Kodėl Jūs grojate?
“Magic Mushrooms”groja ne tam, kad patektų į radijo stočių grojaraščius ir parduotų tūkstančius albumų kopijų. Man asmeniškai užtenka, kad į koncertus ateina daug žmonių (tris kartus prietaringai pabeldžia į stalą). Dėl tų žmonių, kurie mūsų klauso, kiekvienam koncertui paruošiame vis kitokią įžangą. Iš esmės tam, kad grotum, tereikia klausytojų dėmesio ir įvertinimo.
Kodėl internete beveik nėra informacijos apie Jus?
Nėra, nes niekaip nespėjame susikurti savo puslapio, vis pritrūksta laiko.
Kada planuojate išleisti albumą?
Visų pirma, neaišku, kas jį pirktų, kas jį išleistų… Jis bus tada, kuomet turėsime pakankamai kūrinių, kurie būtų verti įrašymo. O tos kalbos, kad esą Lietuvoje nėra gerų garso režisierių, kurie profesionaliai įrašytų muziką, manau, tėra pasiteisinimas. Jeigu albumą įrašinėtume rytoj, tikrai žinočiau, kur kreiptis dėl kokybiško įrašo padarymo.
Visi grupės nariai studijuoja muziką. Ar mokydamiesi nesijaučiate spraudžiami į tam tikrus akademinio muzikavimo rėmus?
Mano nuomone, muzikos mokymasis yra didžiulis privalumas. Bet kaip pagroti gali visi. Bet pagroti tiksliai gali tik profesionalai. Technikos mokymasis nesusijęs su kūryba. Džiaugiuosi, kad visi grupės nariai tobulėja. Didžiausias įvertinimas buvo kvietimas dalyvauti “Vilnius Jazz” festivalyje, kur prastai grojantys atlikėjai nepriimami. Statulėlių, deja, nesame gavę… (Juokiasi).
Muzikos kūryba ir narkotikai. Kokia Jūsų nuomonė?
Aš niekada nemaniau, kad narkotikas yra idėjų generatorius. Atsipalaiduoti galima ir be to. Tikrai nematau prasmės, įkvėpimo ar noro kurti ieškoti narkotikuose. Mums tiesiog to nereikia.
Ką manote apie muzikantus, kurie per kūrybą veliasi į politiką?
Aš taip nedaryčiau. Kam lįsti į politiką? Juk tavo kaip muzikanto nuomonė svarbi tavo gerbėjams ir galbūt jie paklausę gali balsuoti už vieną ar kitą kandidatą. O aš esu už tai, kad žmonės laisvai rinktų(si), be įtakos iš šalies, kuri, beje, dažnai yra bloga.
Kita vertus, politiniai šūkiai koncerto metu yra būdas pritraukti daugiau žiūrovų. Bet juk geriau pritraukti savo kūryba, o ne šūkiais, tiesa…?
Ar muzikiniai realybės šou padeda atsigauti lietuviškai muzikai?
Jei atvirai, man labai pikta pagalvojus, kad tokiomis primityviomis laidomis bukinami žmonės. Lietuvos muzikinė scena, atrodo, pamažu kyla, atsigauna, profesionalėja kol…atsiranda dar vienas realybės šou, smarkiai smukdantis žemyn. Profesionalūs muzikantai skundėsi, kad po Kalėdų niekas nebekvietė jų groti, nes visi ėjo žiūrėti “pagal fonogramas strypčiojančių realybės šou žvaigždžių”.
Tačiau absurdiškiausia yra tuomet, kai kokia nors atlikėja, rūžavai lakuotais nagais, pareiškia: “rašau dainas”. Labai norėčiau pamatyti tą procesą. Kaip ji “rašo”. Juk tam, kad ištiesų rašytum reikia turėti daug muzikos teorijos žinių, ko minėtos atlikėjos(ai) tikrai neturi…
Papasakokite daugiau apie savo pasirodymus. Kuo jie ypatingi?
Koncertuojame retokai, bet kiekvienam pasirodymui stengiamės parengti kažką naujo, kažką, ko dar nedarėme. Kiekvienas pasirodymas būna skirtingas, nes pristatome vis naujas idėjas, naudojame keistas ir netradicines dekoracijas.
Ar yra vietų, kuriose ypač norėtumėte sugroti?
Taip, mes labai norime dalyvauti džiazo festivaliuose. Nes ten yra dar laisvesnė scena. Ten yra vieta, kur galima eksperimentuoti. Žmonės ateina tam pasiruošę, jie žino, ką išgirs ir nori pamatyti čia pat gyvai prieš juos atliekamą muzikinį eksperimentą. Tai yra vieta, kur galima įgyvendinti beprotiškiausas idėjas. Suprantama, ten yra ir ypatinga, be galo tolerantiška atmosfera.
Kas Jums labiausiai krenta į akis Lietuvos muzikiniame pasaulyje?
Tikriausiai vėl reikia grįžti prie realybės šou temos… Iš tikrųjų keista, kad visuomenėje ima formuotis nuostata, kad muzikantu gali būti bet kas. Statybininkas, namų šeimininkė, medicinos studentas… Jeigu tik bent truputį sugebi dainuoti, o draugai negaili komplimentų, imi save laikyti muzikantu ir brautis į realybės šou įsivaizduodamas, kad moki dainuoti.
Juk tam, kad būtum architektas ir galėtum projektuoti namus pakanka ketverius metus trunkančių studijų. Muzikos mokausi jau beveik 15 metų ir manau, kad tai dar tikrai nėra pabaiga. Kas būtų, jeigu muzikantai imtų projektuoti namus? Kas būna, kai žmonės nieko nenutuokiantys apie muziką pradeda dainuoti jau žinome…
Grupę sudaro aštuoni LMTA (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) ir Vilniaus Kolegijos studentai: Elena Neniškytė (vokalas), Marius Leskauskas (klavišiniai), Vygintas Kisevičius (saksofonas), Justas Keliuotis (trimitas), Paulius Adomėnas (bosinė gitara), Gediminas Augustaitis (mušamieji), Paulius Volkovas (gitara). “Magic Mushrooms” yra dalyvavę “Vilnius Jazz” festivalyje, groję įvairiuose koncertuose visoje Lietuvoje. Ir tai beveik visa informacija, kurią pavyko rasti apie grupę. Delfi nusprendė pažvelgti giliau ir pasikalbėti su “Magic Mushrooms” pianistu Mariumi Leskausku.
