Kada paskutinį kartą kažko mokeisi vien todėl, kad tau buvo įdomu? Ne dėl egzamino, pažymio ar būsimos karjeros, o tiesiog todėl, kad norėjai sužinoti daugiau. Nors šiandien turime prieigą prie beveik neriboto kiekio informacijos, kartais sunkiausia ne ją rasti, o suprasti, nuo ko pradėti. Tad kaip paversti smalsumą įpročiu ir atrasti mokymosi džiaugsmą už mokyklos ar universiteto ribų?
1. Pradėk nuo klausimo, o ne nuo vadovėlio
Savišvieta neturi prasidėti nuo sudėtingos knygos ar internetinio kurso. Kartais užtenka vieno klausimo, kuris neduoda ramybės.
Kodėl kai kurie filmai laikomi klasika? Kaip atsirado siurrealizmo judėjimas? Kodėl žmonės tiki sąmokslo teorijomis? Kuo skiriasi impresionizmas nuo ekspresionizmo?
Nebūtina iš karto išmanyti visos temos. Pasirink vieną klausimą ir leisk sau ieškoti atsakymo. Dažnai viena įdomi detalė nuveda prie kitos, o paprastas smalsumas ilgainiui virsta platesniu supratimu.
2. Išmok būti pradedančiuoju
Viena didžiausių kliūčių mokantis savarankiškai – noras viską suprasti iš karto. Ypač kai socialiniuose tinkluose atrodo, kad visi jau turi išlavintą skonį, žino svarbiausius filosofus ir gali diskutuoti apie bet kurią temą.
Tačiau nežinojimas nėra trūkumas. Tai natūrali mokymosi pradžia.
Jei skaitai knygą ir nesupranti pusės terminų, tai nereiškia, kad ji ne tau. Jei žiūrėdamas filmą nepastebi simbolikos, apie kurią vėliau kalba kritikai, tai nereiškia, kad nemoki vertinti kino.
Svarbiausia – nebijoti užduoti net pačių paprasčiausių klausimų.
3. Susikurk savo informacijos dietą
Tai, ką kasdien skaitome, žiūrime ir klausome, formuoja mūsų supratimą apie pasaulį.
Jei didžiąją dalį informacijos gauname iš trumpų socialinių tinklų įrašų, dažnai susipažįstame tik su paviršutiniška temos dalimi. Todėl verta paįvairinti savo informacijos šaltinius.
Pavyzdžiui, jei domiesi mada, neapsiribok naujausiomis tendencijomis – pasidomėk mados istorija, dizainerių kūryba ar drabužių pramonės poveikiu aplinkai.
Jei mėgsti kiną, kartais vietoj dar vienos filmo apžvalgos perskaityk interviu su režisieriumi arba pasidomėk laikotarpiu, kuriame filmas buvo sukurtas.
Tikslas nėra atsisakyti lengvo turinio, o papildyti jį tuo, kas padeda suprasti platesnį kontekstą.
4. Ne tik vartok informaciją – bandyk ją paaiškinti
Perskaityti straipsnį ir jį suprasti nėra tas pats, kas gebėti paaiškinti pagrindinę jo mintį kitam žmogui.
Todėl išmokęs ką nors naujo pabandyk savais žodžiais atsakyti į tris klausimus: ką sužinojau, kodėl tai svarbu ir kaip tai susiję su tuo, ką jau žinau?
Gali užsirašyti kelis sakinius telefone, papasakoti draugui ar tiesiog garsiai paaiškinti temą sau.
Jei paaiškindamas pastebi, kad kažko nesupranti, tai puiki proga grįžti ir pasidomėti giliau.
5. Leisk sau domėtis nesusijusiais dalykais
Nebūtina turėti vienos srities, kurią nori išmanyti geriausiai.
Vieną savaitę gali domėtis senovės Egiptu, kitą – fotografija, o dar kitą – tuo, kodėl žmonės sapnuoja.
Iš pirmo žvilgsnio nesusijusios temos kartais netikėtai papildo viena kitą. Istorijos žinios gali padėti geriau suprasti literatūrą, psichologija – reklamą, o menas – visuomenės pokyčius.
Savišvieta neturi priminti griežto mokymosi plano. Kartais įdomiausi atradimai prasideda tada, kai leidžiame sau nuklysti nuo pradinės temos.
6. Mokykis atskirti informaciją nuo nuomonės
Internete netrūksta žmonių, kurie užtikrintai kalba apie temas, kurių nebūtinai gerai išmano. Todėl savišvieta reiškia ne tik naujų faktų kaupimą, bet ir gebėjimą kritiškai vertinti informaciją.
Kas pateikia šį teiginį? Kuo jis pagrįstas? Ar egzistuoja kitokių paaiškinimų? Ar šaltinis patikimas?
Svarbu nepainioti populiarumo su patikimumu. Tūkstančiai patiktukų dar nereiškia, kad informacija teisinga.
O gebėjimas pakeisti savo nuomonę susipažinus su naujais argumentais nėra silpnumo ženklas – tai viena svarbiausių mokymosi dalių.
7. Išmok naują kalbą vien todėl, kad tau patinka, kaip ji skamba
Ar kada nors pagalvojai, kad norėtum išmokti italų, prancūzų ar japonų kalbą vien todėl, kad tau patinka, kaip ji skamba? Tai kodėl nepabandžius? Niekas nesako, kad privalai pasiekti C2 kalbos mokėjimo lygį ar kalbėti nepriekaištingai. Galbūt išmoksi vos kelias frazes, o gal vieną dieną galėsi žiūrėti mėgstamą filmą be subtitrų.
Be to, užsienio kalbos mokymasis – tai kur kas daugiau nei naujų žodžių ar gramatikos taisyklių įsiminimas. Tai galimybė geriau pažinti kitą kultūrą, jos istoriją, tradicijas ir net tai, kaip žmonės suvokia pasaulį. Mokydamasis kalbos lavini atmintį, dėmesį, ugdai gebėjimą prisitaikyti prie naujų situacijų, o keliaudamas gali lengviau užmegzti ryšį su vietiniais gyventojais.
8. Paversk mokymąsi žaidimu
Kas sakė, kad savišvieta turi būti rimta? Šiandien gausu įvairių žaidimų, programėlių ir interaktyvių užduočių, kurios leidžia išmokti ką nors naujo net nepastebint, kad mokaisi. Pavyzdžiui, „The New York Times“ siūlo kasdienius žodžių žaidimus „Wordle“, „Connections“ ir kryžiažodžius, kurie skatina mąstyti, lavina žodyną bei gebėjimą pastebėti sąsajas. O programėlė „Duolingo“ leidžia mokytis užsienio kalbų atliekant trumpas, žaidimus primenančias užduotis.
Tokios veiklos gali tapti smagiu kasdieniu ritualu – vietoj kelių minučių betikslio naršymo socialiniuose tinkluose gali išspręsti galvosūkį, išmokti naują žodį ar pasitikrinti savo geografijos žinias.
9. Nepaversk smalsumo dar viena pareiga
Galbūt svarbiausias savišvietos principas – neprivalai kiekvienos laisvos minutės išnaudoti produktyviai.
Ne kiekviena perskaityta knyga turi pakeisti tavo gyvenimą, ne kiekvienas dokumentinis filmas turi suteikti vertingą pamoką ir tikrai nebūtina kasdien išmokti penkių naujų dalykų.
Kartais gali skaityti vien todėl, kad įdomu. Žiūrėti filmą, nes patinka jo estetika. Domėtis istorija, kuri niekaip nesusijusi su tavo studijomis ar darbu. Ir net jei po savaitės nauja tema tavęs nebedomina, tai nereiškia, kad laikas buvo praleistas veltui.
Juk savišvietos tikslas nėra tapti žmogumi, kuris žino viską. Veikiau – žmogumi, kuris niekada nepraranda noro sužinoti daugiau.
