Kelionių kainos per kelerius metus gerokai šoktelėjo, bet gera žinia ta, kad keliautojai tapo ir gerokai sumanesni. Visi jau žino klasikinius patarimus – „skraidykite ne sezono metu“, „užsisakykite iš anksto“, „naudokite kainų palyginimo svetaines“. Nuobodu.
Čia – 15 mažiau akivaizdžių triukų, kurie padeda sutaupyti dar planuojant kelionę. Didelė dalis jų remiasi naujausiomis tendencijomis – dinaminėmis skrydžių kainomis, lankstesnėmis oro linijų taisyklėmis ir išmaniomis programėlėmis.
1. Pirmiausia – pasiūlymas, tik po to – kryptis
Užmiršk seną gerą schemą „pirmiausia nusprendžiu šalį, tada ieškau pigiausių bilietų“. Taip dažniausiai nutinka kitaip: įsimyli idėją (pvz., „šiemet – tik Kroatija!“), o tada bandai prie jos „pritempti“ kainas. Ir dažniausiai jos nelabai nori temptis.
Dabar daug protingiau daryti atvirkščiai – pirmiausia ieškoti gero pasiūlymo, o tik tada apsispręsti dėl šalies.
Kaip tai atrodo praktiškai?
- Nusistatai biudžetą ir laiką, o ne šalį
Ne „noriu į Ispaniją“, o:- „galiu išleisti, pavyzdžiui, iki 400 € žmogui“,
- „kelionei turiu 5–7 dienas“,
- „tinka bet kada gegužę–birželį“ arba „tinka tik savaitė aplink Jonines“.
- Naudoji „Explore“ / „Anywhere“ paiešką
Daugelis skrydžių paieškos sistemų turi funkciją, kuri leidžia nevesti konkrečios krypties, o rinktis „Anywhere“ / „Explore“ / „Explore map“.
Tada:- įvedi iš kur skrendi (pvz., Vilnius, Kaunas, Ryga),
- pažymi datas arba mėnesį,
- pasirenki maksimalią sumą (jei sistema tai leidžia)
ir žiūri žemėlapį su kainomis.
- Renkiesi šalį pagal kainą, ne pagal iliuziją
Gal planavai Italiją, bet matai, kad būtent tavo datomis:- skrydžiai į Italiją kainuoja 280 €,
- o į Graikiją – 150 €,
- į Maltą – 130 €,
- į Portugaliją – 170 €.
Tuomet vietoj „būtinai Italija“ klausi savęs: „kur dabar gaunu daugiausia už tą pačią sumą?“
Kodėl tai taip gerai veikia?
- Tu nebesipyksti su kainomis – nebandai įtilpti į biudžetą bet kokia kaina, o iškart matai, kur sąlygos palankesnės.
- Atsiranda „netikėtų“ krypčių – gal niekada nebūtum pagalvojusi skristi į Maltą, Albaniją ar Porto, bet sistema pati „išmeta“ pigesnius variantus.
- Mažiau nusivylimo – nereikia graužtis, kad „svajonių kryptis per brangi“, nes pati kelionės idėja gimsta iš realių pasiūlymų.
Mažas praktinis pavyzdys
Tarkim, turi 300 € biudžetą skrydžiams dviem žmonėms ir savaitę atostogų gegužę.
Vietoj to, kad sakytum „skrendu į Romą“, darai taip:
- Atsidarai, pavyzdžiui, Google Flights / Skyscanner.
- Pasirenki „From: Vilnius / Kaunas / Riga“,
- „To: Everywhere / Anywhere“,
- Data: „May“ arba konkretus laikotarpis,
- Atfiltruoji pagal kainą.
Ir staiga pamatai, kad:
- į Romą – po 180 € žmogui,
- į Atėnus – po 110 €,
- į Sofiją – po 80 €,
- į Porto – po 120 €.
Romą gal ir paliksi kitam kartui, o šiam kartui atrasi naują kryptį už gerokai mažesnę sumą – ir dar su nuotykiu „atradau šalį, apie kurią net negalvojau“.
2. Vietoj „pigus skrydis“ – „pigus regionas“
Užuot bandžius numušti kainą į konkrečią šalį, rinkis… pigesnį regioną.
- Stebėk, kur šiuo metu skrydžių kainos įprastai mažesnės (pvz., kai kuriais metais pigiau skristi į tam tikras Europos ar Azijos kryptis).
- Prie kelionės idėjos prisitaikyk pagal regioną: jei šiemet brangu Ispanijoje, gal Portugalija ar Graikija bus smarkiai pigesnė, bet pojūtis – panašus: saulė, jūra, maistas.
Taip išnaudosi kainų skirtumus, o ne kovosi su jais.
3. Open-jaw bilietai: atvyksti į vieną miestą, išskrendi iš kito
Lietuviai dažnai perka klasikinį „į tą patį miestą ir atgal“. Tačiau tarptautiniuose maršrutuose labai dažnai apsimoka vadinamieji open-jaw bilietai:
- skrendi į, pavyzdžiui, Romą,
- grįžti iš Milano,
- o tarp miestų nukeliauji traukiniu ar autobusu, kurie Italijoje visai pigūs.
Tokio tipo bilietai neretai kainuoja panašiai ar net pigiau nei klasikinis „ten-pirmyn“, bet suteikia daugiau laisvės ir sutaupo laiką grįžimui atgal.
4. Žaisk su skrydžių ir autobusų deriniu (viena naktis „sutaupoma“ viešbučiui)
Kartais vietinis naktinis autobusas ar traukinys gali „pakeisti“ viešbučio naktį:
- skrendi į didelį hub’ą, kuriame pigūs skrydžiai;
- iš ten toliau keliauji naktiniu autobusu ar traukiniu;
- važiuojant miegi – nereikia mokėti už viešbutį.
Ypač tai veikia tokiose šalyse kaip Ispanija, Italija, Lenkija, Čekija ar Vokietija, kur tarp miestų kursuoja daug naktinių maršrutų.
5. Vietoj magiškos „pigiausios dienos“ – dinaminės kainos ir lankstumas
Mitas, kad egzistuoja „viena stebuklinga diena“ (pvz., antradienis) skrydžių pirkimui, jau seniai paneigtas – kainos keičiasi nuolat pagal paklausą, maršrutą, sezoną ir pan.
Kas veikia geriau:
- naudoti lankstumo kalendorių ir žiūrėti viso mėnesio kainas;
- žiūrėti ne vieną dieną, o 3–7 dienų intervalą aplink norimą datą;
- skrydžiams rinktis antradienio–ketvirtadienio arba šeštadienio reisus – statistiškai vidurys savaitės ir kai kurie savaitgalio tarpai būna pigesni nei sekmadienio vakarai.
Trumpai: ne diena, o lankstumas taupo pinigus.
6. Skrydžio kainą stebėk kaip investiciją – su automatiniais įspėjimais
Užuot kasdien „refresh’inus“ skrydžių kainas, nustatyk price alerts (Google Flights, Skyscanner ir kt.). Kai kaina smarkiau krenta, gausi laišką ir galėsi nusipirkti.
Papildomas triukas:
- susikurk keletą įspėjimų skirtingoms datoms ir kelioms alternatyvioms kryptims;
- pasirink pasiūlymą, kuris „atsiduria“ tavo biudžete, o ne bandyk verst biudžetą prie brangios krypties.
7. Netipiniai oro uostai ir „lankstūs“ maršrutai
Daug kas tikrina tik didžiausius oro uostus (pvz., didmiesčius), nors netoli jų būna pigūs regioniniai.
Pavyzdžiai, kaip galima žiūrėti plačiau:
- vietoj Milano Malpensa – Bergamo;
- vietoj Paryžiaus Charles de Gaulle – Beauvais;
- vietoj didelio sostinės oro uosto – regioniniai, iš kurių skraido pigių skrydžių bendrovės.
Taip pat verta pabandyti:
- ieškoti skrydžių ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Kauno, Rygos ar Varšuvos;
- skrydį derinti su trumpa kelione autobusu iki pigesnio oro uosto.
Kartais papildomos 3–4 valandos keliavimo sutaupo keliasdešimt ar net šimtą eurų.
8. „Pasimatuok“ valiutą dar prieš išsirinkdamas šalį
Dar vienas nestandartinis būdas taupyti – rinktis kryptį pagal šiuo metu palankų valiutos kursą ir pragyvenimo kainas.
- Kai kuriose šalyse vietinė valiuta per metus gali pastebimai susilpnėti euro atžvilgiu – tau už tuos pačius pinigus ten viskas bus pigiau.
- Net ir ES viduje kainų skirtumai didžiuliai: pietų kurortai dažnai brangesni nei mažiau turistiniai regionai Vidurio ar Rytų Europoje.
Tam nebūtina tapti ekonomistu – užtenka trumpai pasidomėti kelionių ar finansų portaluose, kurioms šalims šiuo metu prognozuojamas palankesnis kainų lygis, ir atitinkamai koreguoti savo maršrutą.
9. Ne tik „last minute“, bet ir „first minute“ – bet protingai
Seniau buvo populiaru laukti paskutinės minutės, dabar tai vis rečiau pasiteisina – ypač populiariomis kryptimis ir sezono metu.
Naujesnės analizės rodo, kad:
- pigiausi bilietai dažnai būna „auksiniame lange“ – maždaug nuo 1 iki 3 mėnesių iki išvykimo trumpoms kelionėms ir 2–6 mėnesių ilgiems skrydžiams;
- labai anksti (pvz., prieš metus) bilietai gali būti dar brangūs, nes oro linijos testuoja kainas.
Išvada: vietoj „pirksiu paskutinę minutę“ verta pasižymėti konkrečią savaitę, kada aktyviai ieškosi bilietų ir sekti kainą su įspėjimais.
10. Nemokamų pramogų žemėlapis prieš užsakant viešbutį
Dauguma žmonių daro taip: pirma – užsisako viešbutį, tik paskui – pradeda ieškoti, ką mieste galima pamatyti ir nuveikti.
Taupantis keliautojas daro atvirkščiai – pirma susikuria nemokamų (ar labai pigių) pramogų žemėlapį, o tik tada renkasi, kur apsistoti.
Kaip susikurti „nemokamų pramogų“ žemėlapį?
- Atverk Google Maps (ar kitą žemėlapių programą)
Susikurk atskirą „List“ / „Sąrašą“ – pvz. „Nemokamos vietos Barselonoje“. - Pradėk nuo klasikų:
- nemokami ar nemokamomis dienomis lankomi muziejai, galerijos;
- parkai, sodai, botanikos sodai;
- paplūdimiai, ežerai, upių pakrantės;
- apžvalgos aikštelės ir vietos su gražia panorama;
- nemokami renginiai, koncertai, festivaliai, atviros mugės, miesto šventės.
- Žymėkis pigius, bet vertus dėmesio dalykus:
- labai pigūs, bet autentiški vietiniai turgeliai;
- gatvės maisto zonos, kur kainos mažesnės, o įspūdžių – daug;
- vietiniai „free walking tours“ (kur mokama arbatpinigiais – duodi tiek, kiek nori).
- Sukonkretink rajonus
Kai jau turi bent 10–20 vietų, pažiūrėk į žemėlapį ir pasižymėk, kuriose miesto dalyse jos „susigrūdę“:- gal dauguma nemokamų vietų – senamiestyje?
- o gal didžiausias parkas, paplūdimys ir keli muziejai – viename rajone šalia jūros?
Šitas žingsnis labai svarbus, nes būtent jis padės spręsti, kur apsimoka gyventi.
Kodėl verta taip planuoti dar prieš užsakant būstą?
Jei viešbutį renkiesi tik pagal kainą, gali nutikti taip:
- nakvynė pigesnė,
- bet kasdien reikia važiuoti metro, autobusais, traukiniais;
- grįžimas vakare – ilgas ir varginantis, tad kai kurių pramogų tiesiog atsisakai.
Kai būstą renkamės pagal „kiek vėliau sutaupysiu“, o ne tik „kiek dabar sumokėsiu“, rezultatas gali būti priešingas:
- viešbutis ar apartamentai truputį brangesni,
- bet: didžioji dalis nemokamų pramogų – pasiekiama pėsčiomis;
- nereikia kasdien pirkti viešojo transporto bilietų;
- nepermoki už organizuotus turus, nes daug ką apeini savo kojomis.
Kartais „brangesnis centras“ iš tikrųjų reiškia pigiau bendrai kelionei.
Mažas pavyzdys
Įsivaizduok, kad keliauji į miestą, kuriame:
- viešbutis centre kainuoja 80 € už naktį,
- o pakraštyje – 55 € už naktį.
Atrodo, kad pakraštys sutaupo. Bet:
- kasdien dviem žmonėms viešasis transportas pirmyn–atgal kainuoja, tarkim, 8–10 €;
- per 5 dienas tai jau 40–50 €;
- dar prisideda papildomas laikas ir nuovargis.
Gali paaiškėti, kad centro viešbutis iš esmės kainuoja tiek pat, o kartais net mažiau, nei atokiau esantis „pigesnis variantas“, kai suskaičiuoji visą transportą ir pramogas.
Ką laimi, kai pirma planuoji pramogas, o tik po to – būstą?
- Taupai pinigus, nes mažiau moki už transportą ir brangius turus;
- taupai laiką, nes nevargsti važinėdamas pirmyn–atgal;
- gauni daugiau įspūdžių, nes pramogos ne „kažkur toli“, o visai šalia – tereikia išeiti iš viešbučio.
Trumpai:
nemokamų pramogų žemėlapis leidžia gyvenamą vietą rinktis strategiškai – ne tik „čia pigiau nakvoti“, bet ir „čia pigiau gyventi visos kelionės metu“.
11. „Pasiimk virtuvę“ – bet strategiškai
Patarti „rinkis būstą su virtuve“ – jau banalu. Mažai kas pagalvoja apie strateginį virtuvės panaudojimą:
- gamink tik brangiausius patiekalus (pusryčius ir užkandžius), o pietus/ vakarienę ragauk lauke;
- rinkis būstą netoli maisto turgų ar didesnių supermarketų, o ne turistinių restoranų gatvių;
- planuok „maisto suvenyrus“ – vietiniai produktai iš parduotuvės dažnai pigesni ir įdomesni nei turistinės lauktuvės.
Taip neišsižadi vietinės virtuvės, bet žymiai sumažini išlaidas.
12. Naktis oro uoste – ne tik jaunimui
Jei turi ankstyvą rytinį skrydį ar vėlyvą atvykimą, vietoj papildomos viešbučio nakties gali:
- sąmoningai pasirinkti skrydį, kuris leidžia patogiai praleisti naktį oro uoste (kur yra kėdės be atramų, poilsio zonos, dušai);
- pasiimti ausų kamštukus, akių kaukę ir šiltą džemperį – ir tai paversti „savotišku nuotykiu“.
Kai kuriuose oro uostuose yra nemokamos poilsio zonos, patogios kėdės, net dušai – vieną naktį išgyventi tikrai įmanoma, o sutaupoma gali būti visai nemažai.
13. Pasinaudok tranzito miestais kaip mini kelionėmis
Kartais tiesioginis skrydis brangus, o su persėdimu – gerokai pigesnis. Vietoj „vargo“ tai gali tapti mini kelione:
- rinkis ilgesnį, 8–24 val. tranzito laiką mieste, kuriame nori trumpai apsidairyti;
- iš anksto susižinok, ar oro uostas/šalis siūlo nemokamus tranzito turus ar lengvą išėjimą į miestą be papildomų vizų (kai kur tai labai populiaru).
Vietoj vieno brangaus miesto aplankai du – ir dar sutaupai ant tiesioginio skrydžio.
14. Eksperimentinis biudžetas: pirma „maksimali suma“, tada „žaidimas kaip ją sumažinti“
Vietoj to, kad iškart bandytum visur taupyti, iš pradžių susidėliok realų maksimalų biudžetą. Tada pradėk žaidimą „minus 10 %“:
- randi skrydį – bandai numušti kainą lanksčiau žiūrėdamas į datas, oro uostus, persėdimus;
- susidėlioji viešbučių variantus – žiūri, kaip keičiasi kaina, jei atsisakai baseino, bet gauni geresnį susisiekimą ir pigesnį rajoną;
- pramogoms susikuri krepšelį ir žiūri, kiek galėtum sutaupyti, jei du brangius bilietus pakeistum nemokamomis alternatyvomis.
Pasidaro aišku, kur labiausiai „nuteka“ pinigai ir kur iš tikrųjų verta taupyti, o kur geriau nespausti savęs ir mėgautis.
15. Miesto kortelės ir vietiniai pasiūlymai – bet ne paskutinę minutę
Miesto kortelės (City Card, Museum Pass ir pan.) dažnai atrodo brangios, kol nepradedi planavimo nuo jų:
- pirmiausia pasižiūri, ką būtent kortelė suteikia: transportą, pramogas, muziejus;
- tada derini savo maršrutą taip, kad maksimumą dienų išnaudotum tai kortelei.
Jei pradedi planuoti maršrutą nuo kortelės (o ne ją prikiši prie jau sudėlioto plano), gali per kelias dienas aplankyti daugiau vietų pigiau, nei bandydamas viską pirkti atskirai.
Be to, vis daugiau miestų siūlo dinamines nuolaidas, jei kortelę perki internetu iš anksto – tai dar vienas būdas sutaupyti.
