Baltijos dvarų asociacija ėmėsi iniciatyvos sukurti Europos kultūros kelią, apjungsiantį regiono dvarus, prie jo prisidėti kviečiami ir Lietuvos dvarai.
„Į šį kultūros kelią patektų Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos ir Danijos dvarai. Tai būtų didžiųjų šalių regiono dvarai, o Lietuvos, Latvijos, Estijos – visoje teritorijoje esantys dvarai“, – BNS sakė Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas.
Anot jo, Baltijos dvarų kelias kuriamas siekiant padaryti regiono dvarų paveldą labiau matomą, lengviau pasiekiamą ir ilgainiui tvaresnį. Lankytojams tai reiškia paprastesnį kelią į paveldo objektus ir jų siūlomas patirtis, o patiems dvarams – platesnę sklaidą.
„Tiesiamas Baltijos dvarų kelias sujungs šias vietas bendromis temomis, pasiūlymais, bendradarbiavimu ir mainais visame Baltijos jūros regione, taip pat sustiprins bendrą balsą kalbantis su valdžios institucijomis“, – teigiama pranešime.
Baltijos jūros regione – daugiau kaip 10 tūkst. dvarų
Baltijos dvarų kelio kūrimą remia ES programa „Interreg“. Partneriai tikisi iki 2027 metų vidurio sukurti kultūros kelio programą, o iki 2028 metų pasiekti, kad ji būtų sertifikuota kaip Europos Tarybos kultūros kelias.
Baltijos jūros regione yra daugiau kaip 10 tūkst. dvarų, tai didžiausia tokių objektų koncentracija pasaulyje, tačiau tik maždaug tūkstantis jų priima lankytojus, siūlo turizmo patirtis.
Prisidėti prie projekto kviečiami būtent visuomenei atviri dvarai.
„Pirmiausia tai tie dvarai, kuriuose yra įsikūrę kultūros ar kitos įstaigos, jie turi teikti tam tikras paslaugas. Keliautojui, kuris rinksis dvarų kelią, svarbu ne tik pamatyti paveldą, bet ir gauti paslaugas“, – pažymėjo G. Karosas.
„Pirmiausia jam reikalinga apgyvendinimo paslauga, maitinimo paslauga ir, žinoma, reikalingos kultūrinės paslaugos, galbūt galimybė praleisti laiką gamtoje, pasivaikščioti, kad tas dvaras turėtų parką ar ką nors panašaus. Reikalingos tiek muziejinės, tiek svetingumo paslaugos galvojant apie keliautoją, kuris norės pažinti Baltijos regiono dvarų paveldą“, – teigė jis.
Pasak G. Karoso, paties atkūrusio Liubavo dvarą Vilniaus rajone, projekto moto yra „Senos vietos, naujas gyvenimas“.
Jo teigimu, svarbu ne tik pasakoti dvarų istoriją, tyrinėti ją, bet ir stiprinti jų indėlį į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą.
„Priklausymas tinklui, ypač tarptautiniam, yra naudingas įvairiomis prasmėmis. Tiesiog esi labiau matomas – esi matomas ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir tarptautiniu, patenki į vadinamąjį turizmo dienoraštį. Tai naudinga ir ekonomiškai, ir prestižo prasme“, – teigė G. Karosas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dabar daugiausia Europos kultūros kelių sukurta Pietų Europoje, jie driekiasi per Italiją, Ispaniją, Portugaliją, „užkabindami“ vieną kitą objektą kituose regionuose. Pavyzdžiui, Liubavo dvaro malūnas yra patekęs į Europos pramoninio paveldo kelią.
„Bet tokių objektų yra labai negausu šiame regione. Nėra sertifikuoto kelio, kuris apjungtų, tarkime, dvarus. Pirmą kartą vykdomas toks projektas, jį remia „Interreg“, tai jau didžiulis pasiekimas, nes vien rinkodarai per visus partnerius, per visas institucijas tiesiog viešinimui išleidžiama arti milijono eurų“, – tvirtino Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas.
Jo teigimu, Baltijos dvarų keliui galėtų priklausyti kelios dešimtys Lietuvos dvarų.
„Mūsų asociacijai priklauso beveik 70 dvarų. Tik keletas veiklos galbūt nevykdo, bet dauguma iš tiesų labai entuziastingai norėtų prie to kelio šlietis. Ir iš projekto organizatorių, manau, yra intencija sudaryti galimybes, kad kuo daugiau dvarų galėtų dalyvauti projekte“, – pabrėžė G. Karosas.
Kultūros kelių svarba
Kultūros paveldo departamento duomenimis, iki 2024 metų Europos Taryba buvo sertifikavusi 48 kultūros kelius, einančius per daugiau nei 60 valstybių. Lietuva yra prisijungusi prie šešių tokių projektų.
Sertifikuoti Europos Tarybos kultūros keliai vertinami kas trejus metus. Jie privalo atitikti tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, apimti mažiausiai tris Europos valstybes, būti tarptautinių, tarpdisciplininių mokslinių tyrimų tema, aktualizuoti Europos atmintį, istoriją ir paveldą, remti jaunimo kultūrinius ir švietimo mainus, kurti projektus kultūrinio turizmo ir tvarios kultūros plėtros srityse, turizmo produktus, skirtus įvairioms žmonių grupėms.
Autorė – Jūratė Skėrytė
