Artėjant spalio 13–ajai, kai švenčiama Tarptautinė kostiumo diena, prisimenama ne tik vyriško kostiumo istorija, bet ir šiuolaikinės mados tendencijos, kurias vis labiau formuoja tvarumo principai. Šiandien kostiumas nebėra vien tik elegancijos simbolis – jis tampa sąmoningumo išraiška. Tai patvirtina ir Lietuvoje garsus dizaineris Kęstutis Lekeckas, kurio kuriami tvarūs kostiumai jau pelnė aukščiausius apdovanojimus pasauliniuose konkursuose.
Kostiumo istorija: nuo Beau Brummellio iki šiandieninio stiliaus
Vyriško kostiumo istorija, pasak neseniai pasauliniame konkurse „French Fashion Awards“ auksu įvertinto lietuvio, prasidėjo XIX amžiaus pradžioje, kai mados pasaulyje iškilo Beau Brummell. Jis buvo vienas pirmųjų, kurie pakeitė to meto aristokratų mados supratimą.
„Brummellis atsisakė prabangių, ryškių ir spalvingų drabužių, rinkdamasis švarių linijų, paprastumo bei santūrios elegancijos stilių. Jo įtaka buvo tokia didelė, kad įvedė tradicijas, kurios išliko iki mūsų dienų“, – istorinėmis žiniomis dalinasi KTU Dizaino centro profesorius, medžiagų inžinerijos, technologijų mokslų daktaras K. Lekeckas.
Anot jo, kostiumas per šimtmečius tobulėjo ir įgijo įvairių formų. XIX amžiuje atsirado frakas, o XX amžiuje – smokingas, kuris tapo oficialių renginių atributu. Tuo metu kostiumas įgijo ne tik stiliaus, bet ir valstybingumo reikšmę. Tarpukario Lietuvoje prezidentas Antanas Smetona naudojo kostiumą kaip modernios ir savarankiškos Lietuvos simbolį. Jo dėvima apranga tapo tautinio tapatumo išraiška, išsiskirianti ne tik elegancija, bet ir lietuvišku charakteriu.
Frakas, pradžioje buvęs raitelių drabužiu, yra sukurtas siekiant užtikrinti patogumą jodinėjantiems, o jo uodega nugaroje tapo mados detale. Įdomu tai, pasak dizainerio K. Lekecko, kad iš pradžių frakai turėjo net šešias sagas, bet su jų skaičiaus pokyčiu yra susijusi pikantiška istorija: karalius Edvardas VII, dėl savo stambios figūros, tiesiog negalėdavo užsisegti paskutinės sagos. Siekdami neįžeisti karaliaus, aristokratai pradėjo jį kopijuoti ir taip susiformavo tradicija palikti apatinę švarko sagą atsegtą – ši tendencija išliko iki mūsų dienų.
Smokingas, savo ruožtu, atsirado kaip trumpesnė ir patogesnė frako versija, kai Edvardas VII ieškojo mažiau formalaus drabužio vakarienėms. Vėliau šį naujovišką švarką populiarino turtingi amerikiečiai Tuxedo klube, todėl ir pavadinimas „tuxedo“ kilęs būtent nuo šios vietovės. Viena legenda, anot K. Lekecko, pasakoja, kad pirmieji smokingo nešėjai, eksperimentuodami su nauju stiliumi, tiesiog nukirpo frako uodegas, taip sukurdami modernų ir elegantišką neformalų vyrišką kostiumą.
Apie šiuolaikinį tvarų kostiumą
Šiandien vyriškas kostiumas išlieka elegancijos simboliu, tačiau kartu atspindi naują mados kryptį – tvarumą, prie to prisideda jo dizaino ilgaamžiškumas ir kokybė. Kaip pažymi žymus dizaineris K. Lekeckas, šiandieniniame pasaulyje kostiumas nebegali būti tik stiliaus atributas – jis turi tapti sąmoningo vartojimo pavyzdžiu.
„Šiuolaikinis kostiumas turi būti kuriamas atsakingai, iš ekologiškų medžiagų ir su minimaliomis atliekų sąnaudomis,“ – teigia pašnekovas.
Jo kolekcijos, sukurtos iš audinių atraižų, prieš mėnesį pelnė aukščiausią apdovanojimą prestižiniame „French Design Awards“ konkurse, pabrėždamos naujas tvarumo tendencijas madoje.
Mados namų įkūrėjo K. Lekecko kolekcijos išsiskiria tuo, kad jos gaminamos naudojant net smulkiausias audinių atraižas, taip maksimaliai sumažinant atliekų kiekį, o kiekvienas kostiumas tampa unikalus, pasižymintis savita struktūra ir tekstūra. Pasak dizainerio, tai ne tik būdas sumažinti tekstilės atliekų kiekį, bet ir galimybė kurti išskirtinius dizainus.
„Net menkiausios detalės gali tapti naujos estetikos pagrindu, o tvari mada – tai ne tik atsakomybė už aplinką, bet ir galimybė atrasti naujus kūrybos sprendimus,“ – sako K. Lekeckas.
Pasaulis lietuvį vertina
Šiuolaikinis vyriškas kostiumas vis labiau tampa neatsiejamas nuo tvarumo principų. K Lekeckas pastebi, kad vartotojiškoje kultūroje dažnai perkame daiktus nesusimąstydami apie jų kilmę ar poveikį aplinkai.
„Kiekvienas iš mūsų turėtume sąmoningiau rinktis drabužius, atkreipti dėmesį į jų dizainą, gamybos procesą ir ilgaamžiškumą,“ – dalinasi dizaineris. Jo kolekcijose naudojama „zero waste“ technologija, leidžianti maksimaliai išnaudoti turimą audinį ir nepalikti atliekų, tampa šiuolaikinės tvarios mados etalonu.
Tarptautinė kostiumo diena – puiki proga, anot kūrėjo, prisiminti ne tik kostiumo istoriją, bet ir atkreipti dėmesį į atsakingą vartojimą, o jis savo kūryboje tarsi įrodo, kad mados ateitis priklauso tiems, kurie geba derinti estetiką su tvarumu.
„Kostiumas šiandien yra daugiau nei oficialus drabužis – tai asmenybės, stiliaus ir atsakingo požiūrio į aplinką išraiška,“ – apibendrina dizaineris.
Jo kūryba tampa įkvėpimu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, skatindama žmones atsakingiau žvelgti į madą ir rinktis drabužius, kurie ne tik atrodo gerai, bet ir yra draugiški aplinkai.
„Tarptautinės kostiumo dienos proga prisiminkime, kad kiekvienas mūsų pasirinkimas prisideda prie geresnės, tvaresnės mados ateities“, – kalba KTU profesorius.
Tvaraus kostiumo idėja
Pradinė K. Lekecko sukurta tvaraus kostiumo idėja auksu buvo įvertinta ir pasauliniam dizaino konkurse „A‘ Design Award & Competition“ ir šiandien peraugo į projektą, kuris kiekvienais metais atgimsta vis naujais sprendimais bei įvaizdžiais.
Kūrėjas taip pat yra Liublianos tarptautinės dizaino savaitės konkurso „BIG SEE“ mados kategorijos „Step Forward” nugalėtojas. Pernai „The Baltics Prestige Awards 2022/23“ mados namams „leKeckas“ ir pačiam dizaineriui dizaineriui suteikė „Designer Clothing Retailer of the Year“ statusą, o LR Kultūros ministerija jį pripažino meno kūrėju.
K. Lekeckas – ne tik inovatorius mados srityje, bet ir seminarų lektorius, įvairių su mada susijusių mokymų organizatorius, parodų dalyvis, mokslinių straipsnių bendraautorius.
Dažniausios jo tiek kūryboje, tiek moksliniuose darbuose nagrinėjamos temos – tvarių produktų kūrimas, naujos estetikos paieškos, beatliekė gamyba, perdirbamumas, žiedinis dizainas.
