Autorė – Maja Limantaitė
Greitoji mada pastaraisiais dešimtmečiais tapo neatsiejama pasaulinės vartojimo kultūros dalimi, iš esmės pakeitusia drabužių gamybos sistemą ir vartojimo įpročius. Šis reiškinys daro įtaką ne tik pasaulinėms rinkoms, bet ir kasdieniams žmonių pasirinkimams – nuo to, ką dėvime, iki to, kaip vertiname daiktų ilgaamžiškumą.
Nuolat atsinaujinančios kolekcijos, prieinamos kainos, galimybė pirkti internetu skatina vis didesnį vartojimą. Tokios įmonės kaip Shein, Zara, H&M ir begalė kitų nuolat pristato naujus modelius, skatindamos, ypač jaunimą, pirkti drabužius vis dažniau. Greitoji mada pasižymi tuo, kad sukuria įspūdį, jog visi galime lengvai įpirkti madingus drabužius. Tačiau kartu ji sukelia didelių problemų aplinkai ir pasaulio ekonomikai.
Greitosios mados iškilimas
Greitosios mados pramonė pradėjo formuotis septintajame dešimtmetyje. Tuo metu drabužių įmonės pradėjo perkelti gamybą į Azijos šalis, nes ten darbo jėga buvo daug pigesnė nei išsivysčiusiose valstybėse.
Devintajame dešimtmetyje greitoji mada labai išpopuliarėjo. Nuo 1994 iki 2014 metų drabužių gamyba išaugo apie 400 procentų. Prekės ženklai pradėjo gaminti vis daugiau drabužių, kad spėtų su besikeičiančiomis mados tendencijomis. Anksčiau įprastai mados namai pristatydavo apie keturias kolekcijas per metus. Dabar kai kurios greitosios mados įmonės naujus rūbus pristato kur kas dažniau – net iki 36 kolekcijų per metus.
Vartotojų elgsena ir perteklinis vartojimas
Greitosios mados prekių ženklai skatina pirkti pigius ir madingus drabužius. Vartotojus vilioja galimybė įsigyti madingus drabužius už nedidelę kainą, tačiau toks prieinamumas keičia požiūrį į pačių daiktų vertę. Drabužiai vis dažniau suvokiami kaip laikini, lengvai pakeičiami objektai, todėl jų išmetimas nebekelia moralinių ar praktinių abejonių.
Socialiniai tinklai taip pat daro didelę įtaką žmonių apsipirkimo įpročiams. Tokiose platformose kaip „Instagram“ ir „TikTok“ dažnai rodomi dideli drabužių pirkiniai bei žinomi žmonės, vilkintys naujausius mados gaminius. Kadangi mados tendencijos socialiniuose tinkluose keičiasi labai greitai, žmonės jaučia spaudimą dažnai atnaujinti savo garderobą. Tokioje aplinkoje drabužiai vis rečiau pasirenkami dėl praktinės paskirties, o vis dažniau – kaip trumpalaikė saviraiškos priemonė.
Teigiama, kad dauguma žmonių bene visą laiką dėvi tik apie 20 procentų savo drabužių. Likę drabužiai dažnai guli spintose ir niekada nebūna apsirengti. Pasikeitus mados tendencijosm, dauguma rūbų tiesiog tampa atliekomis.
Poveikis aplinkai
Greitoji mada labai kenkia aplinkai. Mados pramonė sukuria apie 10 procentų visų pasaulio anglies dioksido emisijų ir kasmet sunaudoja apie 93 milijardus kubinių metrų vandens. Drabužių dažymas ir apdorojimas sudaro apie 20 procentų visos vandens taršos pasaulyje. Šie skaičiai atskleidžia, kad mada nebėra vien estetikos ar stiliaus klausimas, bet reikšmingas aplinkosauginis iššūkis.
Mados pramonė taip pat sukuria milžinišką kiekį atliekų. Kasmet išmetama apie 92 milijonus tonų drabužių. Daugelis greitosios mados drabužių gaminami iš sintetinių medžiagų, tokių kaip poliesteris, nailonas ar akrilas. Šios medžiagos yra pagamintos iš naftos, todėl jos nesuyra natūraliai ir gali labai ilgai likti sąvartynuose.
Marškinėlių kelionė
Vieno kasdienio drabužio pavyzdys leidžia aiškiai pamatyti, kaip veikia greitosios mados sistema praktikoje. Paprasti medvilniniai marškinėliai puikiai parodo greitosios mados problemą. Kasmet pasaulyje nuperkama apie 2 milijardus tokių marškinėlių. Sunku patikėti, bet nurodoma, kad vieneriems medvilniniams marškinėliams pagaminti reikia apie 2 700 litrų vandens, tai prilygsta daugiau nei 30 vonių vandens. Taip pat naudojamos cheminės medžiagos, pavyzdžiui, pesticidai, skirti medvilnei auginti. Tik apie 1 procentą pasaulyje auginamos medvilnės sudaro ekologiška medvilnė.
Medvilnė yra skinama laukuose, po to plaunama cheminėmis medžiagomis, kurios teršia vandenį. Audinys keliauja per įvairias šalis, kur jis verpiamas, siuvamas ir formuojamas į marškinėlius. Vieni marškinėliai gali nukeliauti apie 32 000 kilometrų, kol pasiekia parduotuvę. Tačiau vidutiniškai marškinėliai yra dėvimi tik apie septynis kartus ir dažniausiai išmetami per vienerius metus nuo įsigijimo.
Sprendimų paieška: mados lėtinimas
Vienas iš galimų atsakų į greitosios mados problemą yra lėtoji mada – sąmoningas pasirinkimas pirkti mažiau, bet kokybiškiau. Ilgaamžiai drabužiai tarnauja ilgiau ir padeda sumažinti atliekų kiekį, net jei iš pradžių kainuoja brangiau.
Taip pat svarbu drabužius ne išmesti, o perduoti tolesniam naudojimui ar perdirbimui, atsakingai vertinant jų būklę. Visgi labdaros centrai ir dėvėtų drabužių parduotuvės vis dar gauna daug prastos kokybės greitosios mados drabužių, kurių tolesnis naudojimas ar perdinbimas negalimas.
Į visuomenės lūkesčius pamažu reaguoja ir prekybininkai, siūlydami tvaresnes gamybos praktikas bei drabužių surinkimo ar perpardavimo iniciatyvas. Daug prie drabužių naudijimo pratęsimo prisideda ir tokios daiktų tolesnio naudojimo platformos kaip Vinted bei įvairios mamų turgelių iniciatyvos.
