„Tvarumas – tai mąstymo būdas“, – įsitikinusi tvarios mados dizainerė Olesia Les. Daugiau nei dešimtmetį į šią temą besigilinanti moteris bene geriausiai žinoma dėl pasirinktos kūrybinės krypties – nebenešiojamų drabužių perdarymo (angl. upcycling). Būtent drabužiai ir tapo atspirties tašku žengiant tvarumo link, šiandien apimančio visas O.Les gyvenimo sritis.
Pažintis su tvaria mada atvedė į tvarų gyvenimo būdą
Kauniečiai visą Žemės mėnesį, iki balandžio 22 dienos, buvo kviečiami pamatyti iš atliekų sukurtą menininkės Agnės Kišonaitės instaliaciją „Choras“, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į augantį ne visada saikingą vartojimą.
„Gan simboliška, kad ši instaliacija rado savo vietą ne kur kitur, o KTU studentų miestelyje – mano Alma Mater. Būtent ši vieta ir atvedė mane į tvarumą“, – dalinasi instaliaciją aplankiusi dizainerė.
Kalbėdama apie savo pirmą pažintį su tvaria mada, nuo kurios viskas ir prasidėjo, dizainerė prisimena, kai dar būdama studentė išvyko į Londoną atlikti studijų praktikos. Ten ji gavo užduotį – iš marškinių pasiūti šortus. „Ką?! Ką mes darysime? Iš jau esamo drabužio – kitą drabužį? Ar taip išvis galima?“, – juokiasi dizainerė, prisiminusi savo reakciją.
Tuomet Lietuvoje dar nepopuliari tvarumo tema sužadino O.Les smalsumą – įstojusi į magistrantūros studijas ji jau buvo tvirtai apsisprendusi, kad jos baigiamasis darbas siesis su drabužių perdarymu. Iš kūrybos ir profesinio gyvenimo tvarumo principai pradėjo skverbtis ir į dizainerės kasdienybę. Ji prisipažįsta, kad bene sunkiausia buvo stabtelėti ir iš naujo nusistatyti prioritetus.
„Kuo daugiau domiuosi tvarumo tema, tuo geriau suprantu, kad tai apima labai daug sričių. Manau, kad tvarumas, pirmiausia, yra mąstymo būdas: kaip žmogus mąsto, ką ir kaip jis daro, kokį poveikį tai turi aplinkai. Tvarumas yra visų gyvenimo sričių visuma, kurią vienija sąmoningumas, pagarba ir mąstysena“, – mintimis dalinasi O.Les.
Pataria neskubėti ir nepulti į kraštutinumus
Paskaitas tvarumo tema skaitanti O.Les pažymi, kad kalbant šia tema labai svarbu, jog kitas žmogus nesijaustų puolamas dėl savo pasirinkimų. Geriausia, pasak dizainerės, kitus edukuoti pasitelkiant pavyzdžius, nespaudžiant, o pamažu supažindinant su tvaresnėmis alternatyvomis.
„Sunkiausia paaiškinti, kad neretai pasirinkimai, kur žmogus galvoja sutaupęs, iš tikrųjų ilgalaikėje perspektyvoje išleis daugiau. Pavyzdžiui, per išpardavimus nusipirktas greitosios mados akrilinis megztinis po sezono greičiausiai jau bus netinkamas nešioti. Taigi, žmogus vėl gaiš laiką, leis pinigus ieškodamas kito megztinio, šiam atitarnavus sezoną – dar kito, užuot susiradus, pavyzdžiui, puikiai mezgantį Lietuvos kūrėją, kurio megztinis puoš 8–10 metų“, – sako O.Les.
Kai kurie, pradėjusieji pažindintis su tvarumu, ima mesti lauk viską, kas nėra natūralu ar ekologiška – drabužius iš sintetinių audinių, parabenų, sulfatų turinčią kosmetiką, plastikinius indus ir kt. Visgi O.Les ragina neskubėti ir nepulti į kraštutinumus.
„Tvarumui prisijaukinti reikia laiko, reikia būti atsargiems ir neskubėti. Jei norima atsisakyti tam tikrų daiktų – viskas gerai, tačiau visada žiūrėkime, kur tą daiktą išmetame. Galbūt jis gali būti panaudotas antrą kartą? Taip pat svarbu nesusikurti iliuzijos, kad be saiko perkant viską, ant ko yra užrašai „ekologiška“, „natūralu“ ir pan. galime laikyti save tvariais.
Joks užrašas, jokia drabužio sudėtis nepadarys žmogaus tvariu, kol jis nepradės mąstyti tvariai ir vartoti tvariai“, – neskubėti, skirti laiko įsigilinti į tvarumo temą ir daryti mažus žingsnelius pokyčių link skatina moteris.
Jai antrina ir bendrovės „Ekonovus“ Tvarumo akademijos vadovė Vilma Balčiauskaitė. Anot jos, tekstilės atliekų rūšiavimo konteineris turėtų būti paskutinė vieta, kur atsiduria nedėvimi drabužiai. „Pirmiausiai turime ne rūšiuoti, o apskritai stengtis, kad atliekų liktų kuo mažiau. Jeigu jau turime drabužių, kurie nebedžiugina visada pagalvokime, kaip juos galime atnaujinti, pakeisti, o galbūt jie nudžiugintų kitus ir paprasčiausiai juos galime perleisti į kitas rankas“, – ragina ekspertė.
Tvarumas prasideda nuo santykio su savimi
Kalbėdama apie tvarumą kasdieniame gyvenime, dizainerė sako besivadovaujanti principu – palik kuo mažesnį pėdsaką po savęs. Nors moteris neslepia, kad dar pastebi sričių, kuriose galėtų gyventi tvariau, tam, kad pokytis būtų ilgalaikis reikia laiko, todėl viską daro apgalvodama, įsigilindama, surinkusi pakankamai informacijos.
„Kalbant apie gamintojus, mano tikslas – pirmiausia susipažinti su tuo, kas gaminama Lietuvoje ir tik neradus tinkamo produkto žvalgytis plačiau. Visgi, kol kas viską, ko ieškojau, radau mūsų gamintojų ir puikios kokybės“, – džiaugiasi O.Les.
Paklausta, kokiais patarimais galėtų pasidalinti, moteris ragina pirmiausia nesielgti impulsyviai: „Jaukinkite tvarumą lėtai, sąmoningai, skirkite laiko informacijos paieškai.“ Ji taip pat skatina mąstyti kritiškai, kvestionuoti viską, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo tvaru. „Susiduriame su milžiniškais informacijos kiekiais, tvarumo tema dabar itin populiari, todėl atsiranda populiarumo siekiančių pseudoekspertų, besidalinančių neteisinga, niekuo neparemta informacija“, – aklai nepasitikėti ir tikrinti informaciją skatina O.Les.
Galiausiai, dizainerė ragina gyventi šiek tiek lėčiau, stabtelėti, skirti laiko savęs pažinimui. „Mes šiandien visko darome per daug. Šią mintį išgirdau filme „Pakalbėkime apie tvarumą“ ir ji man labai įstrigo. Mes valgome per daug, keliaujame per daug, dirbame per daug ir nuo to greito tempo mes perdegame, mūsų niekas nebedžiugina. Tad noriu palinkėti stabtelėti, sulėtinti tempą, pažinti save. Tvarumas prasideda nuo santykio su savimi“, – mintimis dalinasi dizainerė.
