Žiemą džiovinti drabužius tampa tikru iššūkiu: lauke šalta ir drėgna, o namuose – trūksta vietos ir oro cirkuliacijos. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad netinkamai džiovinami skalbiniai gali ne tik ilgiau džiūti, bet ir kenkti drabužiams bei namų mikroklimatui. Štai kaip tai daryti teisingai.
Kodėl žiemą svarbu drabužius džiauti taisyklingai?
Šaltuoju metų laiku drabužių džiovinimas tampa ne tik buitiniu, bet ir sveikatos bei namų mikroklimato klausimu. Žiemą langai atveriami rečiau, oras patalpose cirkuliuoja prasčiau, o skalbiniai dažnai džiūsta lėčiau. Būtent todėl neteisingi įpročiai gali greitai sukelti nemalonių pasekmių.
Pasak specialistų, netaisyklingas drabužių džiovinimas dažnai lemia nemalonų drėgmės ir pelėsio kvapą, kuris įsigeria ne tik į audinius, bet ir į visą patalpą. Tokie kvapai sunkiai pašalinami net po pakartotinio skalbimo, o drabužiai praranda gaivumo pojūtį.
Dar rimtesnė problema – pelėsio atsiradimas namuose. Ilgai džiūstantys skalbiniai išskiria daug drėgmės, kuri kaupiasi ore ir nusėda ant sienų, langų rėmų ar baldų. Tai sudaro idealias sąlygas pelėsiui, kuris ne tik gadina būsto išvaizdą, bet ir kelia realią grėsmę sveikatai, ypač alergiškiems ar kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms.
Neteisingas džiovinimas taip pat kenkia patiems drabužiams. Per didelė šiluma ar netinkama padėtis gali sukelti audinių išsitampymą, susitraukimą ar spalvų blukimą. Drabužiai greičiau praranda formą, tampa standūs ar nelygūs, todėl jų tarnavimo laikas gerokai sutrumpėja.
Be to, per didelė drėgmė namuose turi tiesioginį poveikį savijautai. Padidėjusi oro drėgmė gali sukelti galvos skausmus, nuovargį, pabloginti miegą ir skatinti kvėpavimo takų dirginimą. Ilgainiui tai daro neigiamą įtaką tiek suaugusiųjų, tiek vaikų sveikatai.
Todėl žiemos metu ypač svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kur džiaunate skalbinius, bet ir kaip tai darote. Taisyklingi džiovinimo įpročiai padeda išlaikyti sveiką namų aplinką, ilgiau džiaugtis tvarkingais drabužiais ir išvengti problemų, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visai nereikšmingos.
Niekada nekabinkite drabužių tiesiai ant radiatorių
Drabužių džiovinimas ant radiatorių – viena dažniausių ir labiausiai klaidinančių žiemos praktinių „išeičių“. Iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška: šiluma arti, todėl skalbiniai turėtų išdžiūti greičiau. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad toks būdas daro daugiau žalos nei naudos – tiek drabužiams, tiek namų orui.
Pirmiausia, audiniai perdžiovinami ir sukietėja. Tiesioginė ir intensyvi šiluma išgarina drėgmę per greitai, todėl pluoštas praranda elastingumą. Dėl to drabužiai tampa šiurkštūs, mažiau malonūs dėvėti, ypač rankšluosčiai, megztiniai ar trikotažas.
Dar viena problema – drabužių susitraukimas. Aukšta temperatūra ypač pavojinga natūraliems audiniams, tokiems kaip medvilnė ar vilna. Net keli kartai džiovinant ant radiatoriaus gali pakeisti drabužio dydį ir formą, o tai dažnai jau negrįžtama.
Ne mažiau svarbus ir poveikis namų mikroklimatui. Kabinant skalbinius tiesiai ant radiatoriaus, oras tampa pernelyg sausas. Sausas oras dirgina kvėpavimo takus, sausina odą, akis, gali sukelti kosulį ar pabloginti savijautą, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Be to, drabužiai, uždengiantys radiatorių, trikdo šilumos cirkuliaciją patalpoje – kambarys šyla netolygiai, o šildymo sistema dirba neefektyviai.
Todėl ekspertai rekomenduoja skalbinius džiauti ne arčiau kaip 30–50 cm nuo šilumos šaltinių, naudojant specialias džiovyklas ar pakabas. Taip drabužiai džiūsta tolygiai, išlaiko savo formą, o namų oras išlieka sveikesnis ir malonesnis kvėpuoti.
Rinkitės gerai vėdinamą patalpą
Tinkama vieta drabužiams džiovinti žiemą yra ne mažiau svarbi nei pats džiovinimo būdas. Ekspertai pabrėžia, kad gerai vėdinama patalpa padeda išvengti drėgmės kaupimosi ir su tuo susijusių problemų, kurios šaltuoju metų laiku pasitaiko itin dažnai.
Drabužius geriausia džiauti kambaryje, kuriame yra langas, net jei jį atveriate tik trumpam. Net kelių minučių vėdinimas leidžia drėgmei pasišalinti, atnaujina orą ir pagreitina džiūvimo procesą. Svarbu nebijoti vėdinti ir žiemą – trumpas, bet intensyvus vėdinimas yra daug naudingesnis nei visą dieną pravertas mikroventiliacijos režimas.
Ne mažiau svarbu, kad patalpoje veiktų ventiliacija. Vonios ar virtuvės patalpose esantys ventiliacijos kanalai padeda ištraukti drėgną orą, todėl skalbiniai džiūsta greičiau, o patalpoje nesusidaro kondensatas ant sienų ar langų. Jei ventiliacija neveikia tinkamai, drėgmė lieka patalpose ir kaupiasi nepastebimai.
Taip pat reikėtų vengti džiovinimo patalpose, kuriose nuolat jaučiama drėgmė – pavyzdžiui, blogai vėdinamose voniose ar sandėliukuose. Tokiose vietose skalbiniai gali ne tik ilgai džiūti, bet ir įgauti nemalonų kvapą, kuris vėliau sunkiai išnyksta.
Specialistai pabrėžia, kad net trumpas vėdinimas kelis kartus per dieną gali turėti didelę reikšmę. Jis padeda palaikyti sveiką mikroklimatą namuose, apsaugo nuo pelėsio atsiradimo ir užtikrina, kad drabužiai išliktų gaivūs, be drėgmės ar užsistovėjusio oro kvapo.
Palikite tarpelius tarp drabužių
Kabinant drabužius per tankiai, oras tarp jų necirkuliuoja, todėl:
- džiūvimas užsitęsia,
- atsiranda drėgmės kvapas,
- kai kurios vietos lieka drėgnos.
Ekspertai pataria nekabinti drabužių vieno ant kito ir palikti bent kelių centimetrų tarpus.
Drabužius prieš džiovinimą gerai išgręžkite
Vienas paprasčiausių, bet dažnai neįvertintų žingsnių – tinkamas drabužių išgręžimas prieš džiovinimą. Kuo daugiau vandens lieka audinyje, tuo ilgiau jis džiūsta, o žiemą, kai oras drėgnesnis ir vėsesnis, šis procesas dar labiau sulėtėja. Dėl to drabužiai ilgai išlieka drėgni, gali įgauti nemalonų kvapą ir net tapti palankia terpe bakterijoms.
Ekspertai pataria rinktis didesnį gręžimo režimą, jei audinio sudėtis tai leidžia. Medvilniniai, sintetiniai ar mišrūs audiniai dažniausiai puikiai atlaiko intensyvesnį gręžimą, todėl iš skalbyklės išimami gerokai sausesni. Tai ne tik sutrumpina džiovinimo laiką, bet ir sumažina patalpose išsiskiriančios drėgmės kiekį.
Sunkesnius drabužius – megztinius, džemperius, rankšluosčius ar džinsus – verta papildomai švelniai nuspausti rankomis. Tai padeda pašalinti likusį vandens perteklių ir užtikrina, kad audinys džiūtų tolygiau. Svarbu vengti stipraus sukimo, kuris gali ištempti ar deformuoti drabužį.
Žiemos metu tinkamas išgręžimas tampa ypač svarbus, nes natūralus džiūvimas yra lėtesnis, o ilgai drėgni audiniai gali skleisti nemalonų kvapą ar prarasti savo formą. Gerai išgręžti drabužiai ne tik greičiau išdžiūsta, bet ir padeda palaikyti sveikesnį mikroklimatą namuose, sumažinant drėgmės perteklių patalpose.
Jei turite galimybę – naudokite drėgmės surinkėją
Žiemos metu, kai drabužiai dažniausiai džiovinami namuose, oro drėgmės lygis patalpose gali greitai tapti per didelis. Todėl ekspertai vis dažniau rekomenduoja naudoti drėgmės surinkėjus (oro sausintuvus) – tai vienas efektyviausių būdų išspręsti žiemos džiovinimo problemas.
Oro sausintuvas pagreitina drabužių džiūvimą, nes aktyviai pašalina drėgmę iš oro. Kai oras sausesnis, vanduo iš audinių garuoja greičiau, todėl skalbiniai išdžiūsta tolygiai ir per trumpesnį laiką. Tai ypač svarbu, kai džiovinama didesnė skalbinių dalis arba sunkesni drabužiai, tokie kaip rankšluosčiai ar megztiniai.
Dar vienas svarbus privalumas – sumažėjusi pelėsio rizika. Drėgmės perteklius yra pagrindinė pelėsio atsiradimo priežastis. Sausintuvas padeda palaikyti optimalų oro drėgnumą, todėl drėgmė nesikaupia ant sienų, langų ar baldų, o patalpose išlieka sveikesnė aplinka.
Be to, oro sausintuvai padeda palaikyti sveiką mikroklimatą. Subalansuotas drėgmės lygis teigiamai veikia kvėpavimo takus, odą ir bendrą savijautą. Patalpose tampa lengviau kvėpuoti, sumažėja drėgmės pojūtis ir nemalonūs kvapai.
Tai ypač naudinga butuose be balkono ar sandėliuko, kur drabužiai dažniausiai džiovinami gyvenamosiose patalpose. Tokiose erdvėse drėgmės surinkėjas tampa praktiškai nepakeičiamu pagalbininku – jis leidžia džiovinti skalbinius saugiai, greitai ir nekenkiant nei drabužiams, nei namų aplinkai.
Neignoruokite lauko, net žiemą
Nors žiema daugeliui asocijuojasi su džiovinimu tik namuose, ekspertai primena, kad laukas ar balkonas gali būti puiki alternatyva net šaltuoju metų laiku. Jei oro temperatūra siekia daugiau nei –5 °C ir nėra didelės drėgmės, drabužius drąsiai galima džiauti lauke – rezultatas dažnai nustebina.
Šaltas oras turi natūralių privalumų. Pirmiausia, šaltis naikina bakterijas, todėl drabužiai po džiovinimo lauke dažnai būna gaivesni ir švaresni net be papildomų skalbimo priemonių. Tai ypač naudinga patalynei, rankšluosčiams ar sportiniams drabužiams.
Antra, lauke džiovinti skalbiniai įgauna natūralų gaivos pojūtį, kurio sunku pasiekti džiovinant patalpose. Net ir minusinė temperatūra padeda iš audinių pašalinti likusius kvapus, o drabužiai tampa malonesni dėvėti.
Dar vienas svarbus aspektas – namų drėgmės mažinimas. Džiovinant skalbinius lauke ar balkone, visa drėgmė lieka už namų ribų, todėl patalpose nekyla pelėsio ar kondensato rizika. Tai ypač aktualu mažiems butams ar prastai vėdinamoms erdvėms.
Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį į oro sąlygas. Ekspertai pataria vengti džiovinimo per rūką, lietų ar sniegą, nes didelė drėgmė gali ne pagreitinti, o sulėtinti džiūvimą, o drabužiai gali įgauti nemalonų kvapą. Taip pat verta pasirūpinti, kad skalbiniai būtų gerai išgręžti – tuomet net ir šaltame ore jie išdžiūsta efektyviau.
Trumpai tariant, žiema nereiškia, kad lauko reikia atsisakyti. Tinkamomis sąlygomis džiovinimas lauke ar balkone gali būti ne tik saugus, bet ir naudingas sprendimas.
Skirtingiems audiniams – skirtingas požiūris
- Vilna ir trikotažas – džiovinti horizontaliai.
- Marškiniai ir palaidinės – ant pakabų.
- Rankšluosčiai – gerai išskleisti, kad nesukietėtų.
Netinkamas kabinimas ilgainiui keičia drabužio formą.
