Žiemą dažnai girdime sakant: „tegu sninga – augalams bus šilčiau“. Tačiau ar sniegas iš tiesų yra patikima augalų apsauga nuo šalčio, ar tai tik gražus mitas? Atsakymas nėra vienareikšmis – sniegas gali ir padėti, ir pakenkti, priklausomai nuo aplinkybių.
Kaip sniegas veikia augalus?
Sniegas veikia kaip natūralus izoliacinis sluoksnis. Jame daug oro, kuris sulaiko šilumą ir apsaugo dirvą nuo staigių temperatūros svyravimų.
Po sniego danga dirvos temperatūra dažnai išlieka apie –1 iki –3 °C, net kai ore –15 °C ar daugiau.
TIESA: kada sniegas saugo augalus
1. Sniegas apsaugo šaknis
Pastovus 10–20 cm sniego sluoksnis:
- saugo daugiamečių augalų šaknų sistemą,
- mažina gilaus įšalo riziką,
- padeda peržiemoti jautresniems augalams.
2. Mažina temperatūros svyravimus
Staigūs atodrėkiai ir vėlesni šalčiai augalams pavojingesni nei pastovus šaltis. Sniegas veikia kaip stabilizuojantis barjeras.
3. Saugo nuo išdžiūvimo
Šalti vėjai gali išsausinti augalus net žiemą. Sniego danga sumažina drėgmės praradimą.
MITAI: kada sniegas NEpadeda
1. Plonas sniego sluoksnis – klaidingas saugumas
Vos kelių centimetrų sniegas:
- neizoliuoja,
- leidžia šalčiui pasiekti šaknis,
- gali sudaryti klaidingą saugumo jausmą.
2. Ledinis sniegas gali pakenkti
Po atlydžio susiformavusi ledo pluta:
- neleidžia augalams „kvėpuoti“,
- skatina puvimą,
- didina grybelinių ligų riziką.
3. Sunkus sniegas laužo augalus
Šlapias sniegas gali:
- nulaužti šakas,
- deformuoti krūmus,
- pakenkti visžaliams augalams.
Kokiems augalams sniegas naudingiausias?
- Daugiamečiams augalams
- Gėlėms (bijūnams, lelijoms, floksams)
- Braškėms
- Žoliniams augalams
Kokiems augalams reikia papildomos apsaugos?
- Visžaliams augalams (tujoms, rododendrams)
- Jauniems medeliams
- Rožėms
- Augalams besniegėmis žiemomis
Ką galite padaryti patys?
- Užmesti sniego ant augalų rankiniu būdu
- Supurenti suspaustą sniegą
- Nukratyti sunkų sniegą nuo šakų
- Papildomai mulčiuoti dirvą
