Pelargonijos jau daugelį metų išlieka vienomis mėgstamiausių balkonų, terasų ir palangių gėlių. Jos vertinamos dėl ilgo žydėjimo, ryškių žiedų ir gana nesudėtingos priežiūros. Tačiau ne visi žino, kad šias gėles galima labai sėkmingai dauginti patiems. Tai ne tik padeda sutaupyti, bet ir leidžia išsaugoti labiausiai patikusias veisles kitiems metams.
Patyrę augalų augintojai sako, kad pelargonijų dauginimas nėra sudėtingas, tačiau tam reikia kelių svarbių žingsnių. Jei viską atliksite tinkamai, nauji augalai greitai įsišaknys, sutvirtės ir visą sezoną džiugins vešliais lapais bei gausiais žiedais.
Kodėl verta dauginti pelargonijas patiems?
Pelargonijų dauginimas turi ne vieną privalumą. Pirmiausia, taip galima iš vieno stipraus ir sveiko augalo užsiauginti kelis naujus. Tai ypač naudinga, jei turite mėgstamą spalvą ar veislę, kurios nenorite prarasti. Be to, savarankiškai padaugintos pelargonijos dažnai geriau prisitaiko prie jūsų auginimo sąlygų, nes nuo pat pradžių auga toje pačioje aplinkoje.
Dar vienas svarbus privalumas – galimybė atjauninti augalus. Senesnės pelargonijos ilgainiui gali išstypti, sumedėti ir žydėti ne taip gausiai. Tuo tarpu iš auginių išauginti jauni augalai paprastai būna kompaktiškesni, stipresni ir linkę gausiau šakotis.
Kada geriausia dauginti pelargonijas?
Pelargonijas dažniausiai rekomenduojama dauginti auginiais. Tinkamiausias metas tam – pavasaris arba vasaros pabaiga. Pavasarį dauginami augalai turi pakankamai laiko sustiprėti iki aktyvaus augimo ir žydėjimo sezono. O vasaros pabaigoje paimti auginiai gali būti įšaknydinami ir išlaikomi iki kito sezono.
Jei norite, kad pelargonijos vešėtų jau šiemet, geriausia dauginti pavasarį, kai augalas pradeda aktyviau augti. Tuo metu ūgliai būna stiprūs, tačiau dar neperaugę, todėl lengviau prigyja. Svarbu tik rinktis sveiką motininį augalą – be ligų požymių, be pageltusių lapų ir be silpnų, ištįsusių stiebų.
Kaip pasirinkti tinkamą auginį?
Sėkmingas pelargonijų dauginimas prasideda nuo tinkamo auginio. Geriausia rinktis jauną, sveiką, bet jau pakankamai tvirtą ūglį. Jis neturėtų būti nei per minkštas, nei pernelyg sumedėjęs. Dažniausiai tinkamiausias būna apie 7–12 cm ilgio ūglis su keliais lapais.
Auginys pjaunamas švariu ir aštriu įrankiu tiesiai po lapų mazgu. Apatinius lapus reikėtų pašalinti, kad jie nesiliestų su žeme ar vandeniu ir nepradėtų pūti. Jei ant ūglio yra žiedų ar pumpurų, juos taip pat geriau nuskinti. Taip augalas visas jėgas skirs ne žydėjimui, o šaknų formavimui.
Ar pelargonijas geriau šaknydinti vandenyje, ar žemėje?
Augalų augintojų nuomonės čia kartais išsiskiria, tačiau daug kas sutaria, kad pelargonijas patikimiau šaknydinti lengvoje, purioje žemėje. Vandenyje kai kurie auginiai taip pat išleidžia šaknis, tačiau vėliau persodinami jie kartais sunkiau prisitaiko. Tuo tarpu žemėje įsišaknijęs augalas iš karto auga natūralesnėmis sąlygomis.
Šaknydinimui tinka lengvas substratas – purus, laidus orui ir ne per daug sunkus. Galima naudoti sėjai skirtą žemę arba universalią žemę, sumaišytą su perlitu ar smėliu. Svarbiausia, kad drėgmė neužsistovėtų, nes pelargonijų auginiai labai nemėgsta peršlapimo.
Prieš sodinant auginiui verta leisti pjūvio vietai šiek tiek apdžiūti. Kai kurie augintojai jį palaiko kelias valandas ar net per naktį. Tai padeda sumažinti puvinio riziką.
Kaip teisingai pasodinti auginį?
Paruoštą auginį reikėtų įsmeigti į sudrėkintą, bet ne šlapią substratą. Žemė turi būti vos drėgna, kad stiebas gautų pakankamai drėgmės, bet nepradėtų pūti. Pasodinus substratą aplink auginį reikia švelniai prispausti, kad jis tvirtai laikytųsi.
Vazonėlis neturėtų būti per didelis. Nedidelėje talpoje žemė greičiau pradžiūsta iki tinkamo lygio, o šaknų formavimasis vyksta saugiau. Labai svarbu, kad vazono dugne būtų skylutės vandens pertekliui nubėgti.
Pasodintus auginius geriausia laikyti šviesioje vietoje, tačiau ne tiesioginėje kaitrioje saulėje. Jiems reikia šilumos, bet ne perkaitimo. Jei vieta per tamsi, auginiai gali pradėti tįsti ir silpnėti. Jei per karšta ar per šlapia, jie gali supūti.
Kiek laiko pelargonijos leidžia šaknis?
Jei sąlygos tinkamos, pirmosios šaknys dažniausiai pradeda formuotis per kelias savaites. Tikslus laikas priklauso nuo šilumos, šviesos, drėgmės ir paties auginio stiprumo. Kartais pelargonijos įsišaknija greičiau, o kartais reikia kiek daugiau kantrybės.
Pagrindinis ženklas, kad auginys prigijo, yra naujų lapelių ar ūglių augimas. Tai reiškia, kad šaknų sistema jau pradeda veikti. Iki tol svarbu augalo neperlaistyti ir neskubėti jo persodinti. Per didelis rūpestis čia dažnai padaro daugiau žalos nei naudos.
Dažniausios klaidos dauginant pelargonijas
Viena dažniausių klaidų – per didelė drėgmė. Daugelis bijo, kad auginys neišdžius, todėl jį nuolat laisto. Tačiau pelargonijos daug jautresnės perlaistymui nei trumpam drėgmės trūkumui. Jei substratas nuolat šlapias, stiebas gali labai greitai pradėti pūti.
Kita klaida – per silpni arba netinkamai parinkti ūgliai. Jei auginys paimtas iš nusilpusio, ligoto ar pernelyg ištįsusio augalo, jo šansai sėkmingai įsišaknyti bus mažesni. Taip pat nereikėtų palikti per daug lapų ar žiedų, nes tai sekina augalą.
Dar viena problema – netinkama vieta. Jei auginiai laikomi tamsoje, jie lėtai vystosi. Jei pastatomi tiesioginėje saulėje, ypač už stiklo, jie gali perkaisti. Svarbiausia rasti šviesią, šiltą ir stabilią vietą.
Kaip prižiūrėti jaunas pelargonijas, kad jos vešėtų?
Kai pelargonijos jau įsišaknija, prasideda kitas svarbus etapas – formavimas ir priežiūra. Jei norite, kad jos būtų ne ilgos ir retos, o tankios ir vešlios, labai svarbu jas laiku nugnybti. Kai jaunas augalas paauga, jo viršūnę galima švelniai nugnybti. Tai skatina šakojimąsi ir padeda formuotis kompaktiškesniam krūmeliui.
Taip pat svarbu neperauginti pelargonijų per ankštuose vazonuose, bet ir neskubėti sodinti į per didelius. Per didelėje talpoje augalas ilgiau skiria energiją šaknims, o ne antžeminei daliai ir žiedams. Todėl persodinti reikėtų palaipsniui, kai matyti, kad šaknys jau gerai užpildė vazonėlį.
Jaunoms pelargonijoms būtina daug šviesos. Kuo jos gauna daugiau natūralios šviesos, tuo būna tvirtesnės ir kompaktiškesnės. Trūkstant šviesos, stiebai ilgėja, lapai retėja, o vėliau ir žydėjimas būna skurdesnis.
Kuo tręšti, kad pelargonijos gausiai žydėtų?
Kai pelargonijos pradeda aktyviai augti, joms reikia reguliaraus, bet saikingo maitinimo. Iš pradžių svarbu, kad augalas sustiprėtų, o vėliau daugiau dėmesio galima skirti žydėjimui. Tam paprastai naudojamos žydintiems augalams skirtos trąšos.
Svarbu nepadauginti azoto, nes jis skatina lapų augimą, tačiau gali sumažinti žiedų kiekį. Jei pelargonijos labai vešlios, tamsiai žalios, bet menkai žydi, tai gali būti ženklas, kad jos gauna per daug azoto. Todėl visada verta laikytis trąšų normų ir stebėti pačius augalus.
Tręšti geriausia reguliariai per visą aktyvų sezoną, ypač jei pelargonijos auga vazonuose ar loveliuose. Tokiose talpose maisto medžiagos išsenka greičiau nei atviroje žemėje.
Kaip pasiekti, kad pelargonijos žydėtų visą sezoną?
Vešlios ir ilgai žydinčios pelargonijos nėra vien sėkmės reikalas. Joms reikia kelių pagrindinių dalykų: daug šviesos, tinkamo laistymo, reguliaraus tręšimo ir nužydėjusių žiedų šalinimo. Jei nuvytę žiedynai paliekami ant augalo, jis daugiau jėgų skiria sėklų formavimui, o ne naujų žiedų auginimui.
Labai svarbu ir laistymo balansas. Pelargonijos nepakenčia stovinčio vandens, tačiau visai išdžiūti taip pat neturėtų. Geriausia laistyti tuomet, kai viršutinis žemės sluoksnis jau pradžiūvęs. Karštomis vasaros dienomis vandens gali reikėti dažniau, tačiau visada verta patikrinti dirvos drėgnumą, o ne laistyti automatiškai.
Jei pelargonijos auga balkone ar terasoje, jas reikėtų apsaugoti nuo ilgų lietingų periodų. Perteklinė drėgmė dažnai silpnina augalus, ypač jei oras vėsus. Tuo tarpu šilta, šviesi ir gerai vėdinama vieta pelargonijoms paprastai labai patinka.
Ar verta išsaugoti pelargonijas kitam sezonui?
Taip, tikrai verta, ypač jei turite gražių, stiprių ir gerai žydinčių augalų. Rudenį pelargonijas galima perkelti į šviesią, vėsesnę vietą ir išlaikyti per žiemą. Pavasarį jos vėl pradeda augti, o iš jų galima prisikirpti naujų auginių.
Toks būdas leidžia ne tik sutaupyti, bet ir kasmet turėti vis daugiau mėgstamų gėlių. Be to, iš peržiemojusių motininių augalų paimti auginiai dažnai būna tvirti ir puikiai tinka naujam sezonui.
