Gausus prakaitavimas
New Africa / Shutterstock

Gausus prakaitavimas vasarą: kodėl taip nutinka ir kaip su tuo kovoti?

Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, lengvomis suknelėmis, pasivaikščiojimais, jūra ir ilgais vakarais lauke. Tačiau yra ir kita vasaros pusė, apie kurią kalbėti dažnai nepatogu – gausus prakaitavimas. Šlapios pažastys, drėgni delnai, prakaituojanti nugara, blizgantis veidas, nemalonus kvapas ar jausmas, kad vos išėjus iš namų norisi grįžti persirengti. Kai kuriems tai tik nedidelis nepatogumas, o kitiems – kasdienė problema, gadinanti nuotaiką, pasitikėjimą savimi ir net socialinį gyvenimą.

Prakaitavimas yra visiškai natūrali kūno funkcija. Taip organizmas vėsinasi, kai karšta, kai sportuojame, patiriame stresą ar karščiuojame. Tačiau kartais prakaito būna tiek daug, kad jis atrodo neproporcingas situacijai. Jei prakaituojate net ramiai sėdėdami, jei prakaitas trukdo dirbti, bendrauti, dėvėti mėgstamus drabužius ar kelia nuolatinį nerimą, gali būti verta pasidomėti, ar tai nėra hiperhidrozė – gausus prakaitavimas, kuris gali pasireikšti be aiškios priežasties arba būti susijęs su kitomis būklėmis, vaistais ar ligomis. NHS nurodo, kad gausus prakaitavimas gali atsirasti be akivaizdžios priežasties, dėl kitos sveikatos būklės arba kaip vartojamų vaistų šalutinis poveikis.

Kodėl vasarą prakaituojame daugiau?

Karštu oru kūnas bando palaikyti stabilią temperatūrą. Kai aplinkos temperatūra kyla, prakaito liaukos pradeda aktyviau dirbti. Prakaitas išsiskiria ant odos paviršiaus, garuoja ir taip padeda kūnui atvėsti. Problema prasideda tada, kai šis procesas tampa pernelyg intensyvus arba kai prakaitas nespėja išgaruoti dėl drėgno oro, sintetinių drabužių, streso ar netinkamos higienos.

Vasarą prakaitavimą gali sustiprinti ne tik karštis. Tam įtakos turi ir aštrus maistas, alkoholis, kava, stresas, hormonų svyravimai, antsvoris, intensyvus fizinis aktyvumas, kai kurie vaistai, skydliaukės sutrikimai ar menopauzė. Kartais žmogus galvoja, kad „tiesiog blogai toleruoja karštį“, bet iš tiesų organizmas gali siųsti signalą, kad reikia daugiau dėmesio sveikatai.

Svarbu suprasti ir tai, kad pats prakaitas dažniausiai neturi stipraus kvapo. Nemalonus kvapas atsiranda tada, kai prakaitas susimaišo su ant odos esančiomis bakterijomis. Todėl kovojant su prakaitavimu svarbu ne tik „užmaskuoti“ kvapą, bet ir pasirinkti tinkamas priemones bei kasdienius įpročius.

Deodorantas ar antiperspirantas – ką rinktis?

Viena dažniausių klaidų – manyti, kad deodorantas ir antiperspirantas yra tas pats. Deodorantas daugiausia padeda kovoti su nemaloniu kvapu. Jis gali turėti kvapiklių, antibakterinių medžiagų, bet pats prakaitavimo nesumažina. Antiperspirantas veikia kitaip – jis padeda sumažinti prakaito išsiskyrimą.

Amerikos dermatologų akademija aiškina, kad antiperspirantas padeda mažinti prakaitavimą, o deodorantas tik maskuoja arba mažina kvapą, todėl gausiai prakaituojantiems žmonėms dažniau reikalingas būtent antiperspirantas.

Jeigu vasarą jaučiate, kad įprastas deodorantas „nebeveikia“, problema gali būti ne jame, o tame, kad jums reikia ne deodoranto, o antiperspiranto. Ieškokite priemonių, ant kurių aiškiai parašyta „antiperspirant“. Kai kuriems žmonėms pakanka įprastų parduotuvinių priemonių, o kitiems gali prireikti stipresnių, su aliuminio chloridu.

New Africa / Shutterstock

Didžiausia paslaptis: antiperspirantą tepkite ne tada, kai jau prakaituojate

Daug žmonių antiperspirantą tepa ryte, skubėdami prieš išeidami iš namų. Tačiau gausiau prakaituojantiems tai ne visada efektyviausias būdas. Stipresni antiperspirantai dažnai geriausiai veikia, kai tepami vakare ant visiškai sausos odos. Naktį prakaito liaukos būna mažiau aktyvios, todėl priemonė gali geriau atlikti savo darbą.

Mokslinėje apžvalgoje apie hiperhidrozės gydymą nurodoma, kad aliuminio chlorido priemonės dažnai tepamos ant sausos odos nakčiai, paliekamos 6–8 valandoms, o vėliau nuplaunamos; nauda paprastai pasiekiama per maždaug dvi savaites, po to naudojimo dažnis gali būti mažinamas.

Svarbu: jei oda labai jautri, tokios priemonės gali dirginti. Nenaudokite jų iškart po skutimosi, ant sudirgusios ar pažeistos odos. Jei jaučiate stiprų perštėjimą, paraudimą ar niežėjimą, priemonę reikėtų nutraukti ir pasitarti su specialistu.

Drabužiai, kurie vasarą gelbsti – ir tie, kurie išduoda prakaitą

Jei vasarą norite mažiau jausti prakaitą, audiniai labai svarbūs. Sintetinės, kūną aptempiančios medžiagos dažnai sulaiko šilumą ir neleidžia odai kvėpuoti. Dėl to prakaitas kaupiasi, drabužiai limpa, o kvapas gali tapti intensyvesnis.

Karštomis dienomis rinkitės liną, medvilnę, viskozę, liocelį, laisvesnius siluetus ir šviesesnes spalvas. Jei žinote, kad labai prakaituojate per pažastis, venkite labai aptemptų marškinėlių ir plonų vienspalvių audinių, ant kurių greitai matosi dėmės. Raštai, storesnis bet kvėpuojantis audinys, juoda, balta, tamsiai mėlyna ar marginti drabužiai gali padėti jaustis saugiau.

Taip pat verta turėti atsarginį viršutinį drabužį darbe ar automobilyje. Tai paprasta, bet labai veiksminga psichologiškai – kai žinote, kad prireikus galite persirengti, mažėja nerimas, o kartu kartais sumažėja ir streso sukeltas prakaitavimas.

Ką valgyti ir gerti, kad prakaitavimas nevirstų katastrofa?

Vasarą prakaitavimą gali sustiprinti aštrus maistas, karšti gėrimai, alkoholis ir kofeinas. Tai nereiškia, kad reikia visko atsisakyti, bet jei laukia svarbus susitikimas, kelionė, šventė ar fotosesija, verta tą dieną rinktis švelnesnį maistą.

Gerkite pakankamai vandens. Tai gali skambėti paradoksaliai – jei prakaituojate, gal norisi gerti mažiau, kad mažiau prakaituotumėte. Tačiau tai klaida. Dehidratacija gali pabloginti savijautą, sukelti silpnumą, galvos skausmą, o kūnas vis tiek bandys vėsintis. Kai prakaituojate daugiau, netenkate ne tik vandens, bet ir elektrolitų, todėl per karščius gali prireikti mineralinio vandens ar elektrolitų turinčių gėrimų, ypač sportuojant ar ilgai būnant lauke.

Higiena: mažiau kvapo, daugiau komforto

Vasarą prausimasis tampa ne tik švaros, bet ir komforto klausimu. Jei gausiai prakaituojate, prauskitės reguliariai, tačiau venkite labai agresyvių prausiklių, kurie išsausina odą ir pažeidžia jos barjerą. Odai sudirgus, antiperspirantai gali graužti, o kvapas kartais net sustiprėja dėl mikrobiomos disbalanso.

Pažastų zonai galima rinktis švelnius antibakterinius prausiklius, bet jų nereikėtų naudoti per dažnai, jei oda jautri. Po prausimosi gerai nusausinkite odą. Antiperspirantas ar deodorantas ant drėgnos odos veiks prasčiau.

Jei prakaituoja pėdos, kasdien keiskite kojines, rinkitės kvėpuojančią avalynę, leiskite batams išdžiūti, naudokite pėdų pudrą arba specialius antiperspirantus pėdoms. Delnams, pėdoms, nugarai ar kitoms zonoms taip pat gali būti naudojami antiperspirantai, tačiau svarbu laikytis konkrečios priemonės instrukcijų.

Kai prakaituoja ne tik pažastys

Gausus prakaitavimas gali varginti skirtingose vietose: pažastyse, delnuose, pėdose, veide, galvoje, nugaroje, po krūtine, kirkšnyse. Kiekviena zona turi savų sprendimų.

Veidui tinka lengva odos priežiūra, matinės servetėlės, nekomedogeninės SPF priemonės, mažiau sunkaus makiažo. Jei vasarą veidas stipriai prakaituoja, venkite storų toninių kremų – jie gali subėgti ir dar labiau erzinti. Geriau rinkitės lengvą SPF, mineralinę pudrą ar tik maskavimą ten, kur reikia.

Po krūtine ar odos raukšlėse prakaitas gali sukelti šutimų, paraudimų, bėrimų. Čia svarbu sausa, švari oda, kvėpuojantys audiniai, tinkamo dydžio liemenėlė, o jei oda nuolat paraudusi ar skauda – verta pasitarti su gydytoju, nes gali prisidėti grybelinė ar bakterinė infekcija.

Medicininės priemonės, jei paprasti būdai nebepadeda

Jeigu prakaitavimas stipriai trukdo gyvenimui, vien namų priemonių gali nepakakti. Dermatologai gali pasiūlyti stipresnius antiperspirantus, medicinines servetėles, jonoforezę, botulino toksino injekcijas, geriamus vaistus ar kitas procedūras. Amerikos dermatologų akademija nurodo, kad hiperhidrozei gydyti dermatologai naudoja antiperspirantus, medicinines servetėles ir kitas gydymo priemones.

Mayo Clinic taip pat pažymi, kad hiperhidrozės gydymas gali prasidėti nuo priežastį sukeliančios būklės gydymo, o jei aiškios priežasties nerandama, gydymas orientuojamas į prakaitavimo kontrolę. Galimi gydymo būdai priklauso nuo situacijos ir turi būti parenkami individualiai.

Svarbiausia – nesigėdyti. Gausus prakaitavimas nėra „nešvaros“ ar „netvarkingumo“ požymis. Tai gali būti fiziologinė ar medicininė problema, kurią galima valdyti.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei gausus prakaitavimas atsirado staiga, jei prakaituojate naktimis be aiškios priežasties, jei prakaitavimą lydi svorio kritimas, karščiavimas, silpnumas, širdies plakimas ar kiti neįprasti simptomai, reikėtų pasitarti su gydytoju. Mayo Clinic nurodo, kad skubios pagalbos reikia, jei gausų prakaitavimą lydi galvos svaigimas, krūtinės, gerklės, žandikaulio, rankų ar pečių skausmas, šalta oda ar greitas pulsas.

Taip pat verta kreiptis į specialistą, jei prakaitavimas trikdo kasdienį gyvenimą, kelia emocinį stresą, verčia vengti žmonių, staiga sustiprėja arba naktimis kartojasi be aiškios priežasties. Tai ypač svarbu todėl, kad gausus prakaitavimas kartais gali būti ne savarankiška problema, o kitos būklės simptomas.

Greitas planas karštai dienai

Jei rytoj laukia karšta diena ir norite jaustis saugiau, pasiruoškite iš vakaro. Ant visiškai sausos odos užtepkite antiperspirantą, ryte nusiprauskite arba nuvalykite odą pagal priemonės instrukciją, apsirenkite kvėpuojančiais drabužiais, įsidėkite matizuojančių servetėlių, mažą deodorantą ar antiperspirantą pataisymui ir atsarginį viršutinį drabužį.

Venkite aštraus maisto, per daug kavos ir alkoholio, ypač jei žinote, kad jie jus „užkuria“. Gerkite vandens, stenkitės kuo daugiau būti pavėsyje, o jei įmanoma – planuokite svarbius reikalus ne per patį vidurdienio karštį.