Dilgėlės daugeliui iki šiol asocijuojasi su vaikystės prisiminimais: basomis kojomis per pievą, netikėtu perštėjimu ir mintimi, kad prie šio augalo geriau nesiartinti. Tačiau iš tiesų dilgėlė – vienas vertingiausių laukinių augalų, kurį žmonės nuo seno naudojo maistui, arbatoms, grožio priemonėms ir net daržui stiprinti. Tinkamai surinktos ir paruoštos dilgėlės gali tapti tikru pavasario lobiu virtuvėje.
Svarbiausia žinoti, kada jas rinkti, kokias augalo dalis naudoti ir kaip paruošti, kad neliktų nemalonaus dilginimo. Nors dilgėlės atrodo paprastos ir auga beveik visur, geriausios jos būna tik tam tikru metu, o rinkimo vieta taip pat labai svarbi.
Kada geriausia rinkti dilgėles?
Geriausias metas dilgėlėms rinkti – pavasaris ir ankstyva vasara, kai augalai dar jauni, švelnūs ir sultingi. Dažniausiai tai būna nuo balandžio pabaigos iki birželio pradžios, priklausomai nuo oro sąlygų. Jei pavasaris šiltas, pirmosios tinkamos dilgėlės gali pasirodyti jau balandį, o vėsesniais metais jų sezonas kiek pasislenka.
Maistui labiausiai tinka jauni dilgėlių ūgliai ir viršutiniai lapeliai. Jie būna ryškiai žali, minkšti, dar nesukietėję. Tokios dilgėlės turi malonų, šiek tiek žolišką skonį, o paruoštos primena špinatus. Kuo augalas senesnis, tuo jo stiebai tampa kietesni, lapai šiurkštesni, o skonis – aštresnis ir žemiškesnis.
Svarbi taisyklė: maistui geriausia rinkti dilgėles iki žydėjimo. Kai augalas pradeda krauti žiedynus ar jau žydi, lapai tampa nebe tokie švelnūs. Tokias dilgėles dar galima naudoti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, daržo rauginėms trąšoms ar plaukų skalavimo nuovirui, tačiau virtuvei jos nebėra pačios tinkamiausios.
Jei dilgėles reguliariai nupjausite, jos gali atželti iš naujo. Tuomet jaunus ūglius galima rinkti ir vasarą. Svarbu rinktis tik šviežius, minkštus viršūninius lapelius, o ne senus, sukietėjusius stiebus.
Kur rinkti dilgėles?
Dilgėlės dažnai auga pakelėse, prie tvorų, pamiškėse, šalia sodybų, upelių ar drėgnesnėse pievose. Vis dėlto rinkti jų bet kur nereikėtų. Kadangi dilgėlės lengvai sugeria aplinkos taršą, maistui ir arbatoms rinkite tik švariose vietose.
Venkite dilgėlių, augančių prie intensyvių kelių, automobilių stovėjimo aikštelių, pramoninių teritorijų, sąvartynų, purškiamų laukų ar vietų, kur gali būti naudoti chemikalai. Geriausia rinktis nuosavą sodą, atokesnę pievą, pamiškę ar švarią sodybos teritoriją.
Renkant taip pat verta apžiūrėti patį augalą. Lapai turi būti sveiki, be dėmių, be apnašų, nepažeisti kenkėjų. Nerinkite pageltusių, apdžiūvusių ar labai dulkėtų dilgėlių.
Kaip rinkti dilgėles, kad nesusibadytumėte?
Dilgėlės dilgina dėl ant lapų ir stiebų esančių smulkių plaukelių. Jie palietus į odą išskiria dirginančias medžiagas, todėl atsiranda perštėjimas, paraudimas ar niežulys. Norint rinkti dilgėles patogiai, pasiruoškite paprastai: užsimaukite storesnes pirštines, pasiimkite žirkles arba peiliuką ir krepšelį.
Maistui skinkite viršutinius 4–6 jaunus lapelius arba minkštas viršūnėles. Stiebų daug nereikia, nes jie gali būti kietesni. Jei dilgėlės labai jaunos, galima naudoti ir visą viršutinę ūglio dalį.
Namuose dilgėles perrinkite, nuplaukite šaltu vandeniu ir nuplikykite verdančiu vandeniu. Po kelių sekundžių dilginimas išnyksta, o lapai tampa tinkami maistui. Jei ruošiate sriubą ar troškinį, dilgėles galima dėti tiesiai į karštą patiekalą – termiškai apdorotos jos nebedilgina.
Ką veikti su šviežiomis dilgėlėmis?
Dilgėlės virtuvėje yra kur kas universalesnės, nei gali pasirodyti. Jos gali pakeisti špinatus, rūgštynes ar kitus lapinius žalumynus. Tinka sriuboms, blyneliams, omletams, padažams, užtepėlėms, pyragams ir net kokteiliams, jei naudojamos saikingai ir tinkamai paruoštos.
Dilgėlių sriuba
Vienas tradiciškiausių patiekalų – pavasarinė dilgėlių sriuba. Ji ruošiama panašiai kaip rūgštynių ar špinatų sriuba. Į puodą dedamos bulvės, morkos, svogūnai, sultinys, o pabaigoje – nuplikytos ir susmulkintos dilgėlės. Sriuba dažnai patiekiama su virtu kiaušiniu ir šaukštu grietinės.
Tokia sriuba būna švelni, žalia, gaivi ir soti. Ji ypač tinka tada, kai po žiemos norisi lengvesnio, bet maistingo patiekalo.
Dilgėlių arbata
Dilgėlių arbata – dar vienas populiarus būdas panaudoti šį augalą. Jai tinka tiek švieži, tiek džiovinti lapai. Šaukštelį džiovintų arba saujelę šviežių dilgėlių užpilkite karštu vandeniu, palaikykite apie 10 minučių ir nukoškite.
Tokios arbatos nereikėtų gerti litrais ar be pertraukų. Geriausia ją vartoti saikingai, kaip sezoninį gėrimą. Jeigu turite sveikatos problemų, vartojate vaistus, laukiatės ar žindote, dėl vaistažolių vartojimo verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Dilgėlių pesto
Jei norite modernesnio panaudojimo, išbandykite dilgėlių pesto. Nuplikytas dilgėles susmulkinkite su česnaku, alyvuogių aliejumi, riešutais ar saulėgrąžomis, kietuoju sūriu, citrinos sultimis, druska ir pipirais. Gautą padažą galima naudoti makaronams, skrudintai duonai, sumuštiniams, keptoms daržovėms ar žuviai.
Dilgėlių pesto skonis švelnesnis nei bazilikų, bet labai maloniai žalias ir pavasariškas. Be to, tai puikus būdas sunaudoti didesnį kiekį jaunų lapų.
Omletai, lietiniai ir apkepai
Nuplikytos ir susmulkintos dilgėlės puikiai tinka į kiaušinienę, omletą, varškės apkepą, bulvinius blynus ar lietinių įdarą. Jas galima maišyti su varške, fetos sūriu, česnaku ir prieskoniais. Toks įdaras tinka pyragėliams, sluoksniuotos tešlos kepiniams ar nesaldiems blynams.
Jei šeimoje yra žmonių, kurie į laukinius žalumynus žiūri įtariai, pradėkite nuo mažo kiekio. Dilgėlės, sumaišytos su sūriu, kiaušiniais ar bulvėmis, dažniausiai labai gerai „paslepia“ savo laukinį charakterį.
Kaip pasiruošti dilgėlių žiemai?
Dilgėlių sezonas trumpas, todėl verta jų pasiruošti atsargų. Paprasčiausias būdas – džiovinimas. Nuplautas ir nusausintas dilgėles paskleiskite plonu sluoksniu pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Svarbu nedžiovinti tiesioginėje saulėje, nes lapai praras spalvą ir dalį aromato.
Išdžiūvusios dilgėlės turi būti trapios, bet ne pajuodusios. Jas laikykite sandariame stikliniame inde ar popieriniame maišelyje, sausoje ir tamsioje vietoje. Džiovintas dilgėles galima naudoti arbatoms, sriuboms, troškiniams, žaliesiems kokteiliams ar prieskonių mišiniams.
Kitas būdas – šaldymas. Dilgėles trumpai nuplikykite, nukoškite, nuspauskite skysčio perteklių, susmulkinkite ir sudėkite porcijomis į šaldymo maišelius ar dėžutes. Žiemą tokios dilgėlės puikiai tiks sriubai, padažams ar omletams.
Dilgėlės darže: natūrali trąša augalams
Jei dilgėlių turite daug, dalį jų galite panaudoti daržui. Iš dilgėlių gaminama rauginė trąša, kurią mėgsta daugelis daržovių. Į kibirą pridėkite susmulkintų dilgėlių, užpilkite vandeniu ir palikite rūgti maždaug 1–2 savaitėms. Mišinį reikėtų retkarčiais pamaišyti. Kvapas bus stiprus, todėl kibirą geriau laikyti atokiau nuo poilsio zonos.
Paruoštą raugą būtina skiesti vandeniu. Juo galima laistyti pomidorus, agurkus, kopūstus, moliūgus ir kitus augalus. Tai natūrali, azoto turtinga priemonė, ypač tinkama augimo pradžioje, kai augalams reikia žaliosios masės.
Dilgėlės plaukams
Dilgėlių nuoviras nuo seno naudojamas plaukams skalauti. Saują šviežių arba kelis šaukštus džiovintų dilgėlių užpilkite vandeniu, pavirkite kelias minutes, palikite pritraukti ir nukoškite. Atvėsusiu nuoviru galima perskalauti plaukus po plovimo.
Tokia priemonė ypač mėgstama tamsesniems plaukams, nes suteikia gaivumo ir žvilgesio pojūtį. Šviesiaplaukėms verta naudoti atsargiau, nes stipresnis žolelių nuoviras gali šiek tiek pakeisti atspalvį.
Ko svarbu nepamiršti?
Nors dilgėlės yra vertingas laukinis augalas, jos netinka visiems ir viskam. Maistui naudokite tik gerai atpažintas, švariose vietose rinktas dilgėles. Nevartokite labai dideliais kiekiais. Jei turite inkstų, kraujo krešėjimo, kraujospūdžio problemų, vartojate kraują skystinančius ar šlapimą varančius vaistus, dėl dilgėlių arbatos ar papildų geriau pasitarti su specialistu.
Virtuvėje dilgėlės yra saugiausios tada, kai jos termiškai apdorotos – nuplikytos, virtos, troškintos ar keptos. Taip išnyksta dilginimas, o lapai tampa švelnūs ir lengvai pritaikomi įvairiuose patiekaluose.
