Arbūzai daugeliui atrodo kaip pietų kraštų augalas, tačiau vis daugiau daržininkų juos sėkmingai augina ir Lietuvoje – šiltnamiuose, pakeltose lysvėse ar saulėtose, nuo vėjo apsaugotose vietose. Vis dėlto vien pasodinti arbūzą neužtenka. Kad augalas neužaugintų tik ilgas, vešlias virkščias, o vaisiai spėtų sunokti iki rudens, labai svarbu tinkamai jį formuoti.
Arbūzų genėjimas padeda augalui nukreipti jėgas ne į lapų ir ūglių auginimą, o į jau užsimezgusių vaisių brandinimą. Tai ypač aktualu vėsesnio klimato šalyse, kur vasara ne visada būna ilga ir karšta. Teisingai patrumpintos virkščios, paliktas tinkamas vaisių skaičius ir pašalinti nereikalingi ūgliai gali lemti, ar rudenį skinsite saldžius, sultingus arbūzus, ar tik žalius, nespėjusius prinokti vaisius.
Kodėl arbūzus verta genėti?
Arbūzas – vijoklinis augalas, natūraliai leidžiantis ilgas virkščias. Jei jam leidžiama augti visiškai laisvai, jis gali išauginti labai daug lapų, šoninių ūglių ir žiedų. Iš pirmo žvilgsnio toks augalas atrodo stiprus ir sveikas, tačiau problema ta, kad jo energija pasiskirsto per daug plačiai.
Vietoje to, kad maitintų kelis stiprius vaisius, arbūzas bando auginti viską iš karto: naujus lapus, žiedus, ūglius ir vaisių užuomazgas. Lietuvos sąlygomis tai dažnai reiškia, kad vaisiai užauga, bet nespėja tinkamai sunokti.
Genėjimas padeda:
- sumažinti nereikalingą žalios masės kiekį;
- pagerinti šviesos patekimą prie vaisių;
- paskatinti greitesnį vaisių brendimą;
- sumažinti ligų riziką, nes augalas geriau vėdinasi;
- išauginti mažiau, bet didesnių ir saldesnių arbūzų.
Kada pradėti genėti arbūzus?
Pirmojo genėjimo nereikėtų skubinti. Jaunas arbūzas pirmiausia turi sustiprėti, išauginti kelis tikruosius lapus ir pradėti leisti virkščias. Per anksti pradėjus karpyti, augalas gali susilpnėti ir lėčiau augti.
Dažniausiai arbūzus formuoti pradedama tada, kai pagrindinė virkščia jau aiškiai matoma, o augalas pradeda leisti šoninius ūglius. Tai paprastai nutinka praėjus kelioms savaitėms po pasodinimo į nuolatinę vietą.
Svarbiausias metas – kai ant augalo pradeda megztis pirmieji vaisiai. Būtent tada reikia apsispręsti, kiek arbūzų paliksite augti. Vėliau, kai vaisiai jau pasiekia obuolio ar nedidelio kamuoliuko dydį, galima aiškiau matyti, kurie yra stipriausi.
Kiek vaisių palikti ant vieno augalo?
Tai vienas svarbiausių klausimų. Jei paliksite per daug vaisių, augalas gali nespėti jų išmaitinti. Jei paliksite mažiau, jie turės daugiau šansų užaugti didesni ir saldesni.
Lietuvos sąlygomis ant vieno arbūzo augalo dažniausiai verta palikti 2–4 vaisius. Jei veislė stambiavaisė, geriau palikti 1–2 stipriausius arbūzus. Jei veislė smulkesnė, galima palikti 3–4 vaisius.
Nereikėtų gailėti mažų, silpnų ar vėlai užsimezgusių vaisių. Jie tik atims maisto medžiagas iš pagrindinių arbūzų, kurie turi didžiausią tikimybę sunokti.
Kaip teisingai genėti arbūzus?
Pirmiausia apžiūrėkite augalą ir pasirinkite stipriausią pagrindinę virkščią. Ji dažniausiai būna ilgiausia, tvirčiausia ir geriausiai išsivysčiusi. Ant jos arba ant stiprių šoninių ūglių dažniausiai formuojasi vaisiai.
Kai vaisius jau užsimezgė ir pradėjo augti, už jo palikite kelis lapus, o virkščios galą nugnybkite. Paprastai rekomenduojama po vaisiaus palikti 4–5 lapus. Šie lapai maitins vaisių, bet augalas nebeeikvos jėgų tolesniam ūglio ilginimui.
Silpnus, labai plonus, be žiedų ar be vaisių augančius šoninius ūglius galima pašalinti. Taip pat šalinkite pageltusius, ligotus, pažeistus lapus. Tačiau svarbu nepersistengti – lapai arbūzui būtini, nes per juos vyksta fotosintezė, o būtent ji padeda vaisiams sukaupti cukrų.
Ko jokiu būdu nereikėtų daryti?
Dažna klaida – per stipriai nugenėti arbūzą, tikintis, kad taip visi vaisiai greičiau sunoks. Tačiau jei pašalinsite per daug lapų, augalas neturės iš ko maitinti vaisių. Arbūzams reikia saulės, bet jiems taip pat reikia ir sveikos lapijos.
Taip pat nereikėtų genėti labai karštą dieną, kai augalas patiria stresą. Geriausia tai daryti ryte arba vakare, kai nėra kaitrios saulės. Naudokite švarias žirkles arba ūglius nugnybkite rankomis, jei jie jauni ir minkšti.
Negalima šalinti visų naujų ūglių aklai. Kai kurie jų gali būti reikalingi augalui, ypač jei ant jų formuojasi stiprūs vaisiai. Genėjimas turi būti apgalvotas, o ne drastiškas.
Kaip padėti arbūzams greičiau sunokti?
Vien genėjimo nepakanka. Kad arbūzai spėtų subręsti, jiems reikia šilumos, saulės, tinkamos drėgmės ir maisto medžiagų.
Pirmiausia pasirūpinkite, kad vaisiai gautų kuo daugiau šviesos. Jei lapai visiškai uždengia arbūzą, galima atsargiai pašalinti kelis perteklinius, bet tik tiek, kad vaisius nebūtų visiškai paslėptas. Vis dėlto nereikia palikti arbūzo kepti tiesioginėje kaitroje visą dieną be jokios lapų apsaugos – ypač per karščius.
Labai svarbu vaisius pakelti nuo drėgnos žemės. Po arbūzu padėkite lentelę, šiaudų, kartono gabalą ar specialų padėkliuką. Taip vaisius mažiau liesis su drėgme, bus mažesnė puvinio rizika, o šiluma pasiskirstys tolygiau.
Laistymas: mažiau vandens prieš nokimą
Kol arbūzas aktyviai auga, jam reikia pakankamai drėgmės. Tačiau kai vaisiai jau pasiekia beveik galutinį dydį ir pradeda nokti, laistymą verta sumažinti. Per didelis vandens kiekis nokimo metu gali praskiesti skonį, vaisiai tampa mažiau saldūs, o kartais net trūkinėja.
Tai nereiškia, kad augalą reikia palikti visiškoje sausroje. Tiesiog laistykite rečiau, bet stebėkite lapus. Jei jie stipriai vysta ir neatsigauna vakare, augalui vis dar trūksta drėgmės.
Šiltnamyje ypač svarbu vėdinimas. Per didelė drėgmė skatina ligas ir gali trukdyti vaisiams kokybiškai bręsti.
/ Shutterstock
Tręšimas nokimo metu
Arbūzams augimo pradžioje reikia daugiau azoto, kad augalas užaugintų stiprią lapiją. Tačiau kai vaisiai jau užsimezgę, azoto perteklius tampa nenaudingas – jis skatina lapų augimą, o ne vaisių brendimą.
Nokimo metu daugiau dėmesio reikėtų skirti kaliui. Kalis padeda vaisiams sukaupti cukrų, gerina skonį ir stiprina augalą. Tam galima naudoti pelenų užpilą, kalio turinčias trąšas arba specialias moliūginių augalų trąšas.
Svarbu nepertręšti. Arbūzai nemėgsta staigių pokyčių, todėl geriau tręšti saikingai ir pagal augalo būklę.
Kaip suprasti, kad arbūzas jau noksta?
Arbūzo sunokimą galima atpažinti pagal kelis požymius. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į ūselį prie vaisiaus kotelio. Kai jis pradeda džiūti, tai dažnai rodo, kad arbūzas artėja prie brandos.
Taip pat keičiasi vieta, kur vaisius liečiasi su žeme. Ji tampa ne balta, o gelsva arba kreminė. Žievė įgauna sodresnę spalvą, tampa nebe tokia blizgi. Pabeldus į arbūzą, garsas dažnai būna duslesnis, gilesnis, tačiau šis būdas ne visada patikimas.
Jei auginate konkrečią veislę, verta pasižymėti, kada vaisius užsimezgė. Daugelis arbūzų sunoksta per kelias savaites nuo vaisiaus užmezgimo, tačiau tikslus laikas priklauso nuo veislės ir oro.
Ką daryti vasaros pabaigoje?
Rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje naujų vaisių dažniausiai jau nebeverta palikti. Jie paprasčiausiai nespės sunokti. Todėl visus naujus žiedus ir mažas užuomazgas geriau pašalinti. Taip augalas visas jėgas skirs tiems arbūzams, kurie jau yra pakankamai paaugę.
Jei naktys vėsta, augalus galima pridengti agroplėvele. Šiltnamyje stenkitės išlaikyti kuo stabilesnę temperatūrą, bet nepamirškite vėdinti dienomis. Lauke augančius arbūzus gali tekti papildomai apsaugoti nuo šaltesnių naktų.
