Balti marškinėliai, patalynė ar rankšluosčiai iš pradžių atrodo gaivūs ir švarūs, tačiau po kelių mėnesių gali prarasti ryškumą, tapti pilkšvi ar net gelsvi. Dažnas tuomet kaltina skalbiklį ir ieško vis stipresnės priemonės, tačiau problema nebūtinai slypi jo kokybėje.
Net ir brangus skalbiklis nepadės, jeigu skalbiniai neteisingai rūšiuojami, mašina perpildoma, pasirenkama netinkama temperatūra arba audiniuose kaupiasi priemonių likučiai. Baltumą lemia visas skalbimo procesas, o ne vien produktas, kurį pilate į stalčiuką.
Balti skalbiniai pilkėja ne per vieną skalbimą
Dažniausiai spalvos pokytis vyksta palaipsniui. Po vieno skalbimo skirtumo galite beveik nepastebėti, tačiau su kiekvienu ciklu audinio pluoštuose lieka vis daugiau smulkių nešvarumų, skalbiklio, minkštiklio ar kalkių dalelių.
Baltas audinys ypač greitai išduoda šias klaidas, nes ant jo matomas net menkiausias atspalvio pokytis. Pilkėjimas dažniausiai reiškia, kad nešvarumai nebuvo visiškai pašalinti arba skalbimo metu vėl nusėdo ant audinio.
Skalbiniai netinkamai rūšiuojami
Viena dažniausių priežasčių – baltų drabužių skalbimas kartu su šviesiais, tačiau spalvotais audiniais. Kreminė, smėlio, švelniai pilka ar pastelinių spalvų apranga gali atrodyti beveik balta, tačiau skalbimo metu iš jos gali išsiskirti nedidelis kiekis dažų.
Vieno ciklo metu pokytis gali būti nepastebimas, tačiau ilgainiui balti audiniai įgauna pilkšvą ar neaiškų atspalvį.
Baltus skalbinius geriausia rūšiuoti į atskirą grupę. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su naujais drabužiais, net jeigu jų spalva atrodo labai šviesi.
Taip pat verta atskirti stipriai suteptus daiktus nuo mažiau nešvarių. Pavyzdžiui, virtuvinius rankšluosčius ar darbo drabužius geriau skalbti atskirai nuo baltų palaidinių ir patalynės.
Skalbimo mašina perpildoma
Norint sutaupyti laiko, vandens ar elektros, kartais į būgną sudedama kuo daugiau drabužių. Tačiau perpildytoje skalbimo mašinoje vanduo ir skalbiklis negali laisvai cirkuliuoti.
Drabužiai trinasi tarpusavyje, tačiau nešvarumai nėra tinkamai išskalaujami. Dalis jų lieka audinio pluoštuose, o dalis gali pereiti nuo vieno drabužio ant kito.
Būgnas neturėtų būti prikimštas iki pat viršaus. Įdėjus skalbinius virš jų turėtų likti pakankamai vietos rankai laisvai įkišti. Tikslią rekomenduojamą apkrovą verta pasitikrinti skalbimo mašinos instrukcijoje, nes skirtingoms programoms ji gali skirtis.
Naudojama per daug skalbiklio
Gali atrodyti, kad daugiau skalbiklio reiškia švaresnius ir baltesnius skalbinius. Tačiau dažnai nutinka priešingai.
Per didelis priemonės kiekis sunkiau išskalaujamas. Skalbiklio likučiai nusėda audiniuose, pritraukia purvą ir gali sukurti matinį, pilkšvą sluoksnį. Drabužiai tuomet atrodo ne tokie gaivūs, gali tapti šiurkštūs, o išdžiūvę skleisti ne visai malonų kvapą.
Skalbiklio kiekį reikėtų rinktis pagal:
- skalbinių svorį;
- jų nešvarumo lygį;
- vandens kietumą;
- gamintojo nurodymus;
- pasirinktą skalbimo programą.
Jeigu naudojate koncentruotą priemonę, jos dažnai reikia gerokai mažiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Per mažai skalbiklio taip pat nėra gerai
Nors per didelis skalbiklio kiekis gali sukelti apnašas, per mažas jo kiekis taip pat prisideda prie pilkėjimo.
Jeigu priemonės nepakanka, ji nesugeba surišti ir pašalinti nešvarumų. Riebalai, prakaitas, dulkės ir kitos dalelės lieka audinio pluoštuose arba skalbimo metu nusėda atgal.
Todėl geriausia ne pilti skalbiklį iš akies, o laikytis dozavimo rekomendacijų. Ypač svarbu atsižvelgti į vandens kietumą – kietame vandenyje priemonės gali reikėti daugiau.
Netinkama skalbimo temperatūra
Per žema temperatūra ne visada pašalina riebalinius nešvarumus, prakaitą ir kūno priežiūros priemonių likučius. Dėl to balti marškinėliai, apatiniai drabužiai, rankšluosčiai ir patalynė gali palaipsniui pilkėti ar gelsti.
Tačiau tai nereiškia, kad viską reikia skalbti kuo karštesniame vandenyje. Aukšta temperatūra gali pažeisti jautresnius audinius, sutraukti drabužius ar pakeisti jų formą.
Visada patikrinkite priežiūros etiketę. Medvilninius rankšluosčius ir patalynę dažnai galima skalbti aukštesnėje temperatūroje, o marškinėlius su elastanu, nėrinius ar sintetinius audinius gali tekti skalbti gerokai švelniau.
Pasirenkama per trumpa programa
Greito skalbimo programa patogi, tačiau dažniausiai ji skirta nedideliam kiekiui ir mažai suteptiems drabužiams. Jeigu greita programa reguliariai skalbiami rankšluosčiai, patalynė ar stipriau sutepti balti drabužiai, nešvarumai gali būti pašalinami nevisiškai.
Trumpesnio ciklo metu skalbiklis turi mažiau laiko veikti, o skalbiniai gali būti nepakankamai išskalaujami. Ilgainiui tai prisideda prie pilkšvo atspalvio.
Labiau suteptiems baltiems skalbiniams geriau rinktis visavertę programą, pritaikytą konkrečiam audiniui.
Kietas vanduo palieka nuosėdų
Kietame vandenyje yra daugiau kalcio ir magnio druskų. Jos gali mažinti skalbiklio efektyvumą ir kauptis audiniuose. Balti skalbiniai dėl to gali tapti standesni, prarasti spindesį ir atrodyti pilkšvi.
Kalkių nuosėdos kaupiasi ne tik ant drabužių, bet ir skalbimo mašinos viduje – ant kaitinimo elemento, žarnų bei kitų dalių.
Jeigu gyvenate vietovėje, kur vanduo kietas, skalbiklį reikėtų dozuoti pagal gamintojo rekomendacijas. Kai kuriais atvejais gali būti naudinga vandens minkštinimo priemonė, tačiau ją būtina naudoti taip, kaip nurodyta ant pakuotės.
Per daug audinių minkštiklio
Minkštiklis suteikia kvapą ir švelnumo pojūtį, tačiau jo perteklius gali padengti audinį plona plėvele. Ji trukdo vandeniui prasiskverbti į pluoštą ir gali sulaikyti nešvarumus.
Dėl to balti audiniai gali prarasti gaivumą ir pradėti atrodyti papilkėję. Ypač atsargiai minkštiklį reikėtų naudoti skalbiant rankšluosčius, nes jis gali mažinti jų gebėjimą sugerti drėgmę.
Minkštiklio nepilkite daugiau, nei rekomenduoja gamintojas. Kai kuriems skalbiniams jo galima visai atsisakyti.
Skalbimo mašina pati gali būti nešvari
Jeigu skalbimo mašinos būgne, guminėje tarpinėje, skalbiklio stalčiuke ar filtre kaupiasi nešvarumai, jie gali patekti ant ką tik išskalbtų drabužių.
Dažnas skalbimas žemoje temperatūroje sudaro palankias sąlygas kauptis riebalinėms apnašoms, skalbiklio likučiams ir mikroorganizmams. Tuomet skalbiniai gali ne tik pilkėti, bet ir įgauti nemalonų kvapą.
Reguliariai reikėtų:
- išvalyti skalbiklio stalčiuką;
- nuvalyti durelių gumą;
- patikrinti vandens išleidimo filtrą;
- pašalinti plaukus ir pūkus;
- retkarčiais paleisti gamintojo rekomenduojamą mašinos valymo programą;
- po skalbimo palikti dureles ir stalčiuką pravirus, kad vidus išdžiūtų.
Skalbimo mašinos valymui naudokite tik tam skirtas priemones arba gamintojo rekomenduojamą būdą.
Skalbiniuose lieka kūno priežiūros priemonių
Dezodorantas, kūno kremas, apsaugos nuo saulės priemonės, makiažas ir prakaitas gali palikti sunkiai pašalinamų likučių. Jie ypač greitai kaupiasi marškinėlių pažastyse, apykaklėse, patalynėje ir rankšluosčiuose.
Kai kurios dėmės iš pradžių būna beveik nematomos, tačiau laikui bėgant oksiduojasi ir tampa pilkos ar gelsvos.
Tokias vietas geriau apdoroti prieš skalbimą. Naudokite konkrečiam audiniui ir dėmės tipui tinkamą priemonę, laikykitės instrukcijų ir pirmiausia išbandykite ją mažiau matomoje vietoje.
Baltos spalvos audiniai ne visada yra visiškai balti
Kai kurie drabužiai gamybos metu būna apdoroti optiniais balikliais. Šios medžiagos atspindi šviesą ir sukuria ryškesnės baltos spalvos įspūdį.
Po daugelio skalbimų jų poveikis gali susilpnėti, todėl drabužis atrodo nebe toks baltas, nors iš tiesų nėra stipriai nešvarus.
Be to, skirtingi balti audiniai gali turėti skirtingą atspalvį: vieni būna šaltesni, melsvi, kiti – šiltesni, kreminiai. Sudėjus juos greta, vienas drabužis gali atrodyti pilkesnis vien dėl spalvos tono skirtumo.
Ar galima balinti visus baltus skalbinius?
Ne visi balti audiniai gali būti balinami vienodai. Chloro turinčios priemonės gali tikti kai kuriems tvirtiems baltiems medvilniniams audiniams, tačiau jos gali pažeisti elastaną, sintetiką, vilną, šilką ar dekoratyvines detales.
Netinkamai naudojamas baliklis gali susilpninti pluoštą, sukelti gelsvumą ar palikti dėmes.
Prieš naudojant bet kokią balinamąją priemonę būtina:
- patikrinti drabužio etiketę;
- perskaityti priemonės instrukciją;
- neviršyti dozės;
- nemaišyti skirtingų valiklių;
- užtikrinti gerą patalpos vėdinimą.
Chloro turinčių priemonių negalima maišyti su actu, rūgštiniais valikliais ar amoniako turinčiais produktais, nes gali išsiskirti pavojingos dujos.
