Vasarai įsibėgėjus šiltnamyje auginami pomidorai neretai išauga taip aukštai, kad jų viršūnės pradeda remtis į stogą, lankstytis ar net gulėti ant konstrukcijų. Ypač greitai į viršų stiebiasi aukštaūgės, arba indeterminantinės, pomidorų veislės, kurios palankiomis sąlygomis gali augti iki pat rudens.
Pamatę šiltnamio lubas pasiekusius augalus, daržininkai dažnai susimąsto, ar viršūnes reikia nukirpti, nulenkti, o gal tiesiog leisti pomidorams augti toliau. Tinkamas sprendimas priklauso nuo sezono laiko, augalo būklės, veislės ir to, kiek vietos dar liko šiltnamyje.
Svarbiausia nelaukti, kol stiebai nulūš, o viršutiniai lapai bus prispausti prie įkaitusio šiltnamio stogo.
Pirmiausia nustatykite, kokios veislės pomidorus auginate
Ne visi pomidorai auga vienodai. Žemaūgės, arba determinantinės, veislės paprastai pasiekia tam tikrą aukštį, suformuoja kelias vaisių kekes ir natūraliai nustoja augti. Jų viršūnių dažniausiai trumpinti nereikia.
Aukštaūgiai, arba indeterminantiniai, pomidorai auga nuolat. Jei sąlygos šiltos, dirvoje pakanka maisto medžiagų ir drėgmės, jų stiebai gali pasiekti 2–3 metrus ar net daugiau. Būtent šios veislės dažniausiai atsiremia į šiltnamio stogą.
Informaciją apie veislės augimo tipą paprastai galima rasti ant sėklų pakuotės arba sodinukų etiketės. Jei pomidoras visą sezoną leidžia naujus lapus, žiedynus ir viršūninius ūglius, greičiausiai tai aukštaūgė veislė.
1. Nuleiskite ir paguldykite stiebą žemiau
Jeigu iki sezono pabaigos dar liko nemažai laiko ir norite, kad pomidoras toliau augintų naujas kekes, vienas geriausių sprendimų – atsargiai nuleisti visą stiebą žemyn.
Šis būdas dažnai naudojamas profesionaliuose šiltnamiuose. Pomidorų stiebai tvirtinami prie virvės ar specialios atramos, o augalui pasiekus šiltnamio viršų, virvė šiek tiek atleidžiama. Apatinė stiebo dalis atsargiai paguldoma ant žemės arba nukreipiama į šoną, o viršūnė vėl lieka vertikali.
Kaip tai padaryti:
- Pirmiausia pašalinkite seniausius apatinius lapus.
- Atsargiai atriškite arba atlaisvinkite pomidorą laikančią virvę.
- Lėtai nuleiskite augalą maždaug 20–40 centimetrų.
- Apatinę stiebo dalį paguldykite ant mulčio arba šalia augalo pagrindo.
- Viršutinę stiebo dalį vėl pritvirtinkite vertikaliai.
Stiebą reikia lenkti labai atsargiai, nes senesni pomidorų stiebai tampa storesni ir trapesni. Geriausia augalą nuleisti ne staiga, o keliais etapais, kas kelias dienas.
Jeigu stiebas prispaudžiamas prie drėgnos žemės, gali padidėti puvinio ir grybelinių ligų rizika. Todėl jį geriau guldyti ant sauso mulčio, lentelės, specialaus tinklelio arba kitos švarios atramos.
2. Nukreipkite viršūnę horizontaliai
Jeigu nėra galimybės nuleisti viso augalo, viršutinę stiebo dalį galima nukreipti horizontaliai palei šiltnamio konstrukciją.
Viršūnę atsargiai palenkite ir pririškite prie virvės, vielos ar skersinio. Pomidoras kurį laiką augs į šoną, o vėliau jo viršūnė natūraliai vėl pradės krypti aukštyn.
Šis būdas tinkamas, kai:
- iki sezono pabaigos dar daug laiko;
- augalas sveikas ir stiprus;
- viršutinėje dalyje formuojasi nauji žiedynai;
- šiltnamyje yra pakankamai erdvės į šonus;
- augalas nebus pernelyg užtemdytas kitų pomidorų.
Svarbu viršūnės neprispausti prie pat šiltnamio dangos. Saulėtą dieną plastikas arba stiklas gali smarkiai įkaisti, todėl prie jo prisilietę lapai ir stiebai gali nudegti.
Tarp augalo ir šiltnamio dangos reikėtų palikti bent keliolikos centimetrų tarpą.
3. Nugnybkite augimo viršūnę
Jeigu vasara jau persirito į antrąją pusę ir ant augalo yra pakankamai susiformavusių vaisių kekių, pomidoro viršūnę galima nugnybti. Taip augalas nebeeikvos energijos naujam stiebui, lapams ir žiedams, kurie greičiausiai nebespėtų subrandinti pomidorų.
Viršūnės trumpinimas padeda augalui daugiau jėgų skirti jau užmegztiems vaisiams auginti ir nokinti.
Viršūnę rekomenduojama pašalinti paliekant 2–3 lapus virš paskutinės norimos išauginti vaisių kekės. Šie lapai reikalingi fotosintezei ir padeda maitinti viršutinės kekės vaisius.
Negalima nukirpti viršūnės iškart virš žiedyno ar vaisių kekės. Be apsauginių lapų vaisiai gali lėčiau augti, o saulėtomis dienomis padidėja jų nudegimo rizika.
Viršūnę galima nugnybti pirštais, jei stiebas dar minkštas. Storesniam stiebui geriau naudoti švarias ir dezinfekuotas žirkles.
Kada geriausia trumpinti pomidorų viršūnes?
Tikslus laikas priklauso nuo oro, šiltnamio tipo ir pomidorų veislės. Paprastai viršūnės trumpinamos likus maždaug 4–6 savaitėms iki numatomos sezono pabaigos.
Lietuvoje nešildomuose šiltnamiuose tai dažnai daroma liepos pabaigoje arba rugpjūtį. Tačiau jei ruduo prognozuojamas šiltas, šiltnamis gerai apsaugotas, o augalai sveiki, viršūnes galima palikti ilgiau.
Svarbu įvertinti, ar naujai užsimezgę pomidorai dar turės pakankamai laiko užaugti ir pradėti nokti. Nuo žiedo iki subrendusio vaisiaus dažnai prireikia kelių savaičių, todėl vėlai susiformavę žiedai ne visada duoda prasmingą derlių.
Jeigu augalas jau turi 6–8 ar daugiau stiprių vaisių kekių, viršūnės trumpinimas dažniausiai derliui nepakenkia.
4. Pašalinkite dalį apatinių lapų
Kai pomidorai tampa labai aukšti ir tankūs, šiltnamyje pablogėja oro cirkuliacija. Apatiniai lapai liečiasi su žeme, ilgiau išlieka drėgni, todėl padidėja pomidorų maro, lapų dėmėtligių ir kitų ligų rizika.
Pirmiausia galima pašalinti:
- žemę liečiančius lapus;
- pageltusius ar dėmėtus lapus;
- lapus, esančius žemiau jau skinamos kekės;
- stipriai vidų užtemdančius lapus;
- pažeistus arba lūžusius lapus.
Vienu metu nereikėtų pašalinti per daug žaliosios masės. Paprastai saugu nuskinti 2–3 lapus nuo vieno augalo, o po kelių dienų, jei reikia, procedūrą pakartoti.
Per stipriai nugenėtas pomidoras gali patirti stresą, lėčiau auginti vaisius, o atsidengę pomidorai gali nudegti saulėje.
Lapai turėtų būti šalinami ryte, sausą dieną, kad žaizdos greičiau apdžiūtų.
5. Reguliariai šalinkite pažastinius ūglius
Šiltnamio lubas pasiekę pomidorai dažnai tuo pat metu būna išleidę daug pažastinių ūglių. Jie auga tarp pagrindinio stiebo ir lapo, todėl augalas tampa tankesnis, sunaudoja daugiau maisto medžiagų ir sunkiau vėdinasi.
Aukštaūgiai pomidorai dažniausiai formuojami vienu arba dviem pagrindiniais stiebais. Visi kiti pažastiniai ūgliai reguliariai išlaužiami, kol dar yra nedideli.
Geriausia šalinti 3–7 centimetrų ilgio ūglius. Tokią atžalą lengva nulaužti pirštais, o žaizda būna nedidelė.
Jeigu pažastinis ūglis jau labai storas ir turi žiedynų, jo nereikėtų grubiai išlaužti. Tokį ūglį geriau nukirpti švariomis žirklėmis, paliekant nedidelį kelmelį.
Po viršūnės nugnybimo pomidoras gali pradėti intensyviau leisti naujus pažastinius ūglius. Todėl augalus reikėtų apžiūrėti bent kartą per savaitę.
Ar galima tiesiog nukirpti visą viršutinę pomidoro dalį?
Jeigu augalas labai peraugęs, nereikėtų be reikalo nukirpti didelės jo dalies. Pašalinus daug lapų ir žiedynų, augalas patiria stiprų stresą, o derlius gali sumažėti.
Jeigu viršutinėje dalyje yra vaisių kekė, palikite virš jos bent 2–3 sveikus lapus. Jei viršūnė nulūžo pati, pažeistą vietą nupjaukite švariu įrankiu, kad pjūvis būtų lygus.
Nulūžus pagrindinei viršūnei, vieną stiprų viršutinį pažastinį ūglį galima palikti kaip naują pagrindinį stiebą. Jį reikia atsargiai pakelti ir pririšti prie atramos.
Ką daryti, jei stiebas jau nulūžo?
Aukštas pomidoro stiebas gali nulūžti nuo savo svorio, sunkių vaisių kekių arba neatsargaus lenkimo. Jei stiebas tik įskilo, bet nėra visiškai nutrūkęs, kartais jį dar galima išgelbėti.
Pažeistą vietą:
- Suglauskite kuo tiksliau.
- Apvyniokite specialia augalų juosta, minkštu audiniu arba skiepijimo juostele.
- Šalia pritvirtinkite pagaliuką kaip įtvarą.
- Gerai pririškite stiebą prie pagrindinės atramos.
Pomidoro stiebai gana lengvai leidžia papildomas šaknis ir gali sugyti, tačiau pažeista vieta negali nuolat judėti.
Jei viršutinė dalis visiškai nulūžo, ją galima pamerkti į vandenį arba įsmeigti į drėgną substratą. Pomidorų ūgliai gana lengvai įsišaknija, nors sezono pabaigoje naujas augalas dažnai nebespėja užauginti gausaus derliaus.
Ar reikia papildomai tręšti peraugusius pomidorus?
Labai spartus stiebų ir lapų augimas kartais rodo, kad pomidorai gauna per daug azoto. Tokie augalai atrodo vešlūs, turi tamsiai žalius lapus, storus stiebus, tačiau gali prasčiau megzti vaisius.
Jei pomidorai auga itin energingai, nereikėtų jų papildomai tręšti azoto turinčiomis trąšomis ar gausiai laistyti žolių raugu.
Vaisių formavimosi laikotarpiu pomidorams svarbūs kalis, fosforas, magnis ir kitos maisto medžiagos. Tačiau tręšti reikėtų tik įvertinus augalų būklę ir vadovaujantis pasirinkto produkto instrukcija.
Pertręšimas nepadės pomidorams greičiau sunokti. Priešingai, per daug azoto gali skatinti dar spartesnį viršūnių ir pažastinių ūglių augimą.
Neperlaistykite augalų
Per aukšti, minkšti ir ištįsę pomidorų stiebai gali būti susiję ne tik su veisle, bet ir su per gausiu laistymu, pertręšimu bei šviesos trūkumu.
Pomidorus geriau laistyti rečiau, bet gausiau, tiesiai prie šaknų. Dirva tarp laistymų turėtų šiek tiek pradžiūti, tačiau visiškai išdžiovinti šaknų zonos taip pat nereikėtų.
Vandens kiekį būtina derinti prie oro. Karštomis dienomis augalams jo reikia daugiau, o vėsesniu ir debesuotu laikotarpiu drėgmė garuoja lėčiau.
Dideli laistymo svyravimai gali paskatinti vaisių trūkinėjimą ir viršūninį puvinį.
Užtikrinkite gerą šiltnamio vėdinimą
Kai pomidorų viršūnės pasiekia stogą, jos patenka į karščiausią šiltnamio zoną. Saulėtą dieną temperatūra prie stogo gali būti gerokai aukštesnė nei augalų apačioje.
Dėl karščio:
- žiedai gali nubyrėti;
- žiedadulkės tampa mažiau gyvybingos;
- lapai susisuka;
- augalai greičiau vysta;
- vaisiai prasčiau mezgasi;
- padidėja saulės nudegimų rizika.
Šiltnamio duris ir orlaides karštomis dienomis reikėtų atverti kuo anksčiau ryte. Jei įmanoma, pravartu sudaryti skersvėjį, atidarant angas skirtinguose šiltnamio galuose.
Tačiau pomidorų viršūnės neturėtų nuolat trintis į duris, langus ar metalines konstrukcijas, nes pažeisti audiniai tampa lengviau pažeidžiami ligų.
Ko daryti nereikėtų?
Nereikėtų jėga lenkti storo ir sumedėjusio stiebo. Jis gali įskilti arba visiškai nulūžti.
Negalima pomidorų tvirtai rišti plona virve ar viela. Stiebui storėjant, ji gali įsirėžti į audinius ir sutrikdyti maisto medžiagų judėjimą.
Taip pat nereikėtų vienu metu nupjauti viršūnės, pašalinti daug lapų ir išlaužyti stambių pažastinių ūglių. Toks stiprus genėjimas gali smarkiai susilpninti augalą.
Nevertėtų palikti viršūnių gulėti ant šiltnamio stogo. Ten jos perkaista, kaupiasi kondensatas, o lapai dažniau pažeidžiami.
Kaip nuspręsti, kurį būdą pasirinkti?
Jeigu vasaros dar daug, o augalas aktyviai žydi ir mezga vaisius, viršūnę geriau nuleisti arba nukreipti horizontaliai.
Jeigu artėja sezono pabaiga, o ant augalo jau yra daug vaisių kekių, viršūnę galima nugnybti, kad pomidoras daugiau energijos skirtų esamam derliui.
Jeigu šiltnamyje labai tanku, trūksta oro, o vaisiai noksta lėtai, kartu su viršūnės trumpinimu verta pašalinti apatinius lapus ir nereikalingus pažastinius ūglius.
Svarbiausia veikti palaipsniui. Pomidorai gana gerai pakelia formavimą, tačiau staigus ir stiprus genėjimas gali turėti priešingą poveikį.
Šiltnamio lubas pasiekęs pomidoras nėra problema savaime – tai dažnai tiesiog ženklas, kad aukštaūgė veislė auga palankiomis sąlygomis. Tinkamai nuleidus stiebą, nukreipus viršūnę arba ją laiku nugnybus, galima išlaikyti sveiką augalą ir padėti likusiems vaisiams sėkmingai užaugti bei sunokti.
