Kai šliužai ima graužti ne tik daržoves, bet ir ropoti per terasas bei brautis į namus, sodininkų kantrybė baigiasi. Vieno netoli Klaipėdos centro gyvenančio vyro pagalbos prašymas sulaukė daugiau nei 1,2 tūkst. komentarų, o tarp druskos, granulių ir alaus gaudyklių išryškėjo netikėtas ginklas – šliužus medžiojančios Indijos bėgikės antys.
„Net į vidų įšliaužia“
„Sveiki, gal kas patarsite, kaip geriausia pasielgti? Vakarais nebeįmanoma nei į terasą išeiti, nei langų palikti atidarytų, nes šliužai net į vidų įšliaužia. Jų tiek daug, kad jau nebeįmanoma apsikęsti“, – populiarioje sodininkų grupėje „Sode ir darže“ rašė vyras.
Pasak jo, pernai išbandyta druska padėjo tik iš dalies – kai kurie šliužai ropojo net per ją. Todėl šiemet klaipėdietis kreipėsi į kitus sodininkus klausdamas, ar egzistuoja iš tiesų veiksminga cheminė arba natūrali priemonė.
Reakcija pranoko lūkesčius. Po įrašu pasipylė šimtai patarimų, kuriuose buvo galima rasti kone visą kovos su šliužais arsenalą: rankinį rinkimą, specialias granules, alaus gaudykles ir net pasiūlymą kieme įkurdinti antis.
Būtent šis metodas sulaukė daugiausia dėmesio.
Netikėtos kiemo darbuotojos – Indijos bėgikės
„Mes įsigijom antis Indijos bėgikes. Aišku, reikalų su jom yra, bet šliužus visus surenka. 5 min išleidi į kiemą, tai pirmu reikalu jos surenka“, – patirtimi dalijosi vienas grupės narys, pridėjęs ir savo plunksnuotų „darbuotojų“ nuotrauką.
Jam pritarė ir daugiau ančių augintojų.
„Indijos bėgikių įsigykit porelę, šventas reikalas. Per porą dienų išvalys – dar ir snapą kiša į žemes ir traukia. Bus tikri darbininkai ir jūsų draugai, sekioja kaip vaikai, kai kalbi su jais – klauso pakreipę galvas. Pamiršit, kad buvo šliužai.“
Moteris net pajuokavo, kad antis vėliau būtų galima „išnuomoti draugams“, nes savo darbą jos atlieka itin greitai.
Kita komentatorė savo verdiktą pateikė dar trumpiau: „Antys bėgikės – ir šliužų tuščia.“
Nors pažadas, kad šliužai iš kiemo dings per penkias minutes, yra asmeninė sodininkų patirtis, pats metodas nėra vien socialinių tinklų pokštas. Antys iš tiesų lesa šliužus ir gali pastebimai sumažinti jų skaičių teritorijoje, kurioje reguliariai vaikšto.
Antys išsprendžia problemą, bet sukuria naujų pareigų
Indijos bėgikės gali būti puikios pagalbininkės nuosavame kieme ar sodyboje, tačiau jų įsigijimas reiškia kasdienę atsakomybę.
Paukščiams reikia tinkamo pašaro, nuolat prieinamo švaraus vandens, saugios pastogės, vietos judėti ir apsaugos nuo plėšrūnų. Dar prieš parsivežant antis būtina apgalvoti, kur jos gyvens žiemą ir kas jas prižiūrės šeimininkams išvykus.
Socialinių tinklų komentatoriai pastebėjo ir labai praktišką problemą.
„Žiemai apgyvendint į daugiabūtį neparsiveši“, – rašė viena moteris.
Antys taip pat gali išmindžioti jaunus augalus, priteršti takelius ir greitai paversti nedidelį vandens indą purvo vonia. Todėl jų nereikėtų pirkti impulsyviai vien dėl kelių savaičių šliužų antplūdžio.
Tačiau žmonėms, kurie turi tinkamas sąlygas ir yra pasirengę paukščiais rūpintis visus metus, Indijos bėgikės gali tapti ne tik natūraliomis kiemo pagalbininkėmis, bet ir tikromis augintinėmis.
„Mėlynos granulės“ – klasika, kuri vis dar gelbsti
Antroji dažniausiai komentaruose minima priemonė – specialios granulės nuo šliužų.
„Padėjo mums tos mėlynos granulės, šliužų beveik nebėra. 6 arų sklypą aplink užteko pabarstyti 2 kartus“, – dalijosi vienas vyras, granules pirkęs Klaipėdoje.
Kiti sodininkai pastebėjo, kad rezultatas ne visada matomas iš karto.
„Iš karto nesimato, bet vis barstant apie gėles, kai suėda, pradeda saviškius mirusius ėsti. Jų smarkiai sumažėjo“, – savo patirtimi dalijosi moteris.
Vis dėlto ne visi granulių poveikiu liko patenkinti. Vieni komentatoriai tikino nepastebėję ryškaus rezultato, kiti skundėsi, kad jos „kosmosą kainuoja“.
Renkantis tokią priemonę svarbu vadovautis ne vien pakuotės spalva ar kitų žmonių rekomendacijomis. Reikėtų patikrinti produkto sudėtį, įsitikinti, kad jis skirtas naudoti Lietuvoje, ir tiksliai laikytis ant etiketės pateiktų nurodymų.
Granulių negalima berti savo nuožiūra, didinti rekomenduojamo kiekio ar pilti tiesiai ant augalų. Jeigu kieme vaikšto vaikai, šunys, katės ar naminiai paukščiai, būtina atidžiai perskaityti konkrečios priemonės saugos informaciją.
Alaus barai šliužams: skamba juokingai, bet gali veikti
Bene spalvingiausią istoriją papasakojo moteris, savo sode šliužams atidariusi tikrą „alaus barų tinklą“.
„Geriausias sprendimas buvo atidaryti šitiems monstrams alaus barą. Ir ne vieną, o kokių 20 – po visą sodą išdėsčiau plastikines lėkštes, pripyliau pigaus alaus. Ir rytais jie visi buvo girti… ir išgaišę“, – rašė ji.
Moteris patikino, kad per maždaug mėnesį tokiu būdu surinko apie 1300 šliužų. Vienintelis trūkumas – alus išgaruodavo, todėl „barą“ tekdavo nuolat papildyti.
Kai paaiškėjo, kad šliužai atkeliauja ir iš apleisto kaimyninio sklypo, „alaus barus“ teko įrengti ir ten.
Tokios jaukinės gaudyklės gali padėti sumažinti šliužų skaičių konkrečioje vietoje, tačiau geriau naudoti ne visiškai atviras lėkštes, o pridengtus indus su nedidele landa prie žemės.
Gaudykles reikia reguliariai tikrinti, papildyti ir išvalyti. Vieno indo visam sklypui taip pat nepakaks, ypač jeigu šliužai nuolat atšliaužia iš kaimyninių teritorijų.
Druska ir rankinis rinkimas – seniausias metodas
Nemažai sodininkų išlieka ištikimi paprasčiausiam būdui – anksti ryte arba vakare surinkti šliužus rankomis.
„Pirmais metais rinkdavau, dabar einu su pakeliu druskos, pabarstau ant kupros ir baigta“, – rašė viena moteris.
Vis dėlto druskos nereikėtų gausiai berti tiesiai ant vejos, lysvių ar aplink augalus. Ji gali pakenkti dirvožemiui ir augalams, todėl saugiau šliužus pirmiausia surinkti į atskirą talpą.
Patyrę sodininkai taip pat perspėjo, kad tai nėra vieno vakaro darbas.
„Jie pastoviai atsiras. Netikėkit jokiom kavom, lukštais ir t. t. Tik fizinis sunaikinimas“, – kategoriškai tvirtino komentatorė, siūliusi reguliarų rinkimą derinti su kitomis priemonėmis.
Rinkti geriausia anksti ryte, vakare arba po lietaus, kai šliužai aktyviausi. Galima pasitelkti ir paprastą triuką – ant žemės padėti drėgną audinį, lentą ar medžio plokštę. Dieną šliužai po ja pasislėps, todėl juos bus lengviau surinkti vienoje vietoje.
Svarbu jų gyvų neišmesti už savo sklypo ribų. Taip problema tik perkeliama kitur, o šliužams sudaromos sąlygos toliau plisti.
Vieno stebuklingo metodo neužteks
Šliužai dažniausiai slepiasi po lentomis, vazonais, plytomis, augalų liekanomis, mulču, aukštoje žolėje ir netvarkingose komposto krūvose. Todėl kova turėtų prasidėti ne nuo vienos stebuklingos priemonės, o nuo aplinkos sutvarkymo.
Svarbu reguliariai pjauti žolę, nepalikti atvirų organinių atliekų krūvų, sutvarkyti kompostą ir pašalinti nereikalingus daiktus, po kuriais šliužai gali slėptis bei dėti kiaušinėlius.
Didžiausią rezultatą paprastai duoda kelių priemonių derinimas: reguliarus rinkimas, slėptuvių šalinimas, tinkamai įrengtos gaudyklės ir atsakingai naudojamos specialios priemonės.
Ne mažiau svarbus ir kaimynų įsitraukimas. Jeigu gretimas sklypas apleistas, šliužai iš jo gali nuolat sugrįžti, todėl kelių kaimyninių sklypų savininkų pastangos bus veiksmingesnės nei vieno žmogaus kova.
Indijos bėgikės iš tiesų gali tapti įspūdinga plunksnuota pagalba. Tačiau tikrasis ginklas prieš šliužų invaziją yra ne viena antis, ne lėkštė alaus ir ne sauja granulių. Didžiausią rezultatą duoda nuoseklumas, sutvarkytas kiemas ir kelių metodų derinimas.
Parengta pagal grupės „Sode ir darže“ narių diskusiją.
