Liepos mėnesį svogūnų lysvė jau turėtų džiuginti vis labiau storėjančiomis galvomis. Tačiau kartais augalai atrodo vešlūs, laiškai ilgi ir žali, o išrautas svogūnas vis dar primena nedidelį sodinuką. Tokiu atveju daržininkai neretai bando augimą paskubinti – palenkia, prispaudžia ar net nukerpa svogūnų laiškus.
Būtent ši liepos klaida gali sumažinti visą derlių. Kol svogūnų laiškai žali ir aktyviai auga, jie maitina po žeme besiformuojančią galvą. Juos pažeidus per anksti, svogūnas netenka svarbiausio energijos šaltinio ir gali nebesustorėti.
Kodėl svogūnų laiškai tokie svarbūs?
Svogūnų laiškai nėra tik antžeminė augalo dalis, kurią galima pašalinti, kai ji pradeda trukdyti. Per žalius laiškus augalas vykdo fotosintezę ir gamina medžiagas, reikalingas svogūno galvai formuotis.
Paprastai tariant, kuo ilgiau sveiki svogūnų laiškai išlieka žali, tuo daugiau energijos augalas gali sukaupti galvoje.
Jeigu liepos pradžioje ar viduryje laiškai palenkiami, sutraiškomi arba nukerpami, maisto medžiagų judėjimas sulėtėja. Svogūnai gali likti maži, jų kakleliai – stori, o pats derlius prasčiau laikytis per žiemą.
Kodėl daržininkai lenkia svogūnų laiškus?
Laiškų lenkimas – senas ir vis dar gana paplitęs būdas, kuriuo tikimasi paskatinti svogūną greičiau subręsti. Manoma, kad palenkus laiškus augalas nustos auginti žalumą ir visas jėgas skirs galvai.
Tačiau dirbtinai pažeidus dar žalius ir tvirtus laiškus, svogūnas dažniausiai ne pradeda sparčiau storėti, o tiesiog anksčiau netenka galimybės normaliai augti.
Natūraliai bręsdamas svogūnas pats parodo, kada vegetacija baigiasi. Jo laiškai ima gelsti, minkštėti ir pamažu gulasi ant žemės. Šio proceso nereikia skubinti.
Kada svogūnų laiškai turi sugulti?
Svogūnų laiškai paprastai pradeda natūraliai gulti vasaros pabaigoje, kai galvos jau būna beveik susiformavusios. Tikslus laikas priklauso nuo:
- svogūnų veislės;
- sodinimo laiko;
- oro sąlygų;
- dirvožemio;
- laistymo ir tręšimo;
- svogūnų auginimo būdo.
Jeigu liepos mėnesį laiškai vis dar žali ir statūs, tai nebūtinai reiškia, kad svogūnams kažko trūksta. Dažniausiai augalai dar tiesiog aktyviai auga.
Derliaus brandos nereikėtų vertinti vien pagal kalendorių. Daug svarbiau stebėti pačius augalus.
Kitos priežastys, dėl kurių svogūnai nestorėja
Nors ankstyvas laiškų lenkimas gali stipriai pakenkti, svogūnų galvos kartais lieka mažos ir dėl kitų priežasčių.
Per tankiai pasodinti svogūnai
Jeigu augalai auga labai arti vienas kito, jiems trūksta vietos galvoms plėstis. Svogūnai konkuruoja dėl vandens, šviesos ir maisto medžiagų.
Ropiniams svogūnams tarp augalų paprastai reikėtų palikti pakankamai vietos, kad besiformuojančios galvos nesiliestų viena prie kitos. Per tankiai augančius svogūnus galima atsargiai praretinti, o išrautus jaunus augalus sunaudoti maistui.
Per daug azoto
Azotas skatina vešlių, sodriai žalių laiškų augimą. Jo reikia vegetacijos pradžioje, tačiau antroje vasaros pusėje per didelis azoto kiekis gali trukdyti svogūnams subręsti.
Jeigu liepos mėnesį svogūnai vis dar gausiai tręšiami mėšlu, žolių raugu ar azoto turinčiomis trąšomis, augalai gali toliau auginti laiškus, užuot formavę tvirtas galvas.
Vasaros viduryje azoto trąšų geriau nebenaudoti.
Drėgmės trūkumas
Svogūnai turi palyginti negilią šaknų sistemą, todėl greitai pajunta sausros poveikį. Jeigu aktyvaus augimo metu dirva ilgai išlieka sausa, galvos gali augti lėtai.
Laistyti reikėtų gausiau, bet ne kasdien po truputį. Vanduo turi sudrėkinti ne vien dirvos paviršių, bet ir šaknų zoną.
Vis dėlto artėjant derliaus nuėmimui laistymas mažinamas, kad svogūnai pradėtų bręsti, o jų lukštai – džiūti.
Užmirkusi dirva
Nuolat permirkusioje žemėje svogūnų šaknys gauna per mažai oro. Augimas sulėtėja, gali pradėti gelsti laiškai, o galvos tampa jautresnės puviniams.
Svogūnams labiausiai tinka puri ir gerai drenuojama dirva, kurioje po lietaus neužsilaiko vanduo.
Per mažai saulės
Svogūnų galvoms formuotis reikia daug šviesos. Pavėsyje pasodinti augalai gali užauginti ilgus, tačiau silpnus laiškus ir nedideles galvas.
Jeigu lysvę užstoja aukšti augalai, tankūs krūmai ar šiltnamis, svogūnai gali negauti pakankamai tiesioginės saulės.
Piktžolės
Piktžolės iš svogūnų atima drėgmę ir maisto medžiagas. Kadangi svogūnų šaknys nėra labai galingos, konkurenciją jie pajunta gana greitai.
Lysvę reikėtų ravėti atsargiai, nepažeidžiant svogūnų šaknų ir galvų. Giliai purenti žemės šalia augalų nerekomenduojama.
Ar reikia atkasti svogūnų galvas?
Kartais patariama nuo svogūnų galvų nužerti žemes, kad jos gautų daugiau saulės ir greičiau stambėtų. Tačiau svogūnų nereikėtų agresyviai atkasinėti ar kilnoti.
Augdama galva dažnai pati iškyla virš dirvos paviršiaus. Tai normalus procesas. Jeigu dalis svogūno jau matoma, jo užberti papildoma žeme nereikia.
Tačiau tyčia atkasant giliai ir pažeidžiant šaknis galima padaryti daugiau žalos nei naudos.
Ką daryti liepos mėnesį?
Jeigu svogūnų galvos dar mažos, pirmiausia reikėtų įvertinti jų augimo sąlygas, o ne bandyti dirbtinai sustabdyti laiškų augimą.
Liepos mėnesį svarbiausia:
- Nelaužyti, nelenkti ir nekirpti žalių svogūnų laiškų.
- Pašalinti lysvėje augančias piktžoles.
- Per sausrą svogūnus palaistyti.
- Nebetręšti didelį azoto kiekį turinčiomis trąšomis.
- Stebėti, ar nėra ligų ir kenkėjų požymių.
- Leisti galvoms formuotis natūraliai.
Jeigu dirva labai suslėgta, jos paviršių tarp eilių galima atsargiai supurenti, tačiau svarbu nepažeisti negiliai esančių šaknų.
Ar galima skinti svogūnų laiškus maistui?
Nuo ropėms auginamų svogūnų nereikėtų nuolat skinti didelio kiekio laiškų. Kiekvienas pašalintas žalias laiškas sumažina augalo gebėjimą maitinti besiformuojančią galvą.
Retkarčiais nuskintas vienas laiškas viso derliaus nesunaikins, tačiau reguliariai ir gausiai skinant žalumą svogūnai dažniausiai užauga mažesni.
Jeigu norisi šviežių laiškų salotoms, geriausia tam atskirai pasisodinti svogūnų, kurių galvų neplanuojama laikyti žiemai.
Kada galima nuimti svogūnų derlių?
Svogūnai dažniausiai būna pasiruošę derliaus nuėmimui, kai:
- didžioji dalis laiškų natūraliai sugula;
- laiškai pradeda gelsti ir džiūti;
- svogūno kaklelis tampa minkštesnis ir plonesnis;
- galvą dengiantys lukštai įgauna veislei būdingą spalvą;
- nauji laiškai nebeauga.
Derlių geriausia imti sausą dieną. Svogūnai atsargiai iškeliami iš dirvos ir paliekami pradžiūti gerai vėdinamoje, nuo lietaus apsaugotoje vietoje.
Prieš sandėliuojant svogūnai turi būti gerai išdžiūvę. Jų kakleliai turi būti sausi, o išoriniai lukštai – tvirti ir šiugždantys.
Ką daryti, jeigu laiškai jau palenkti?
Jeigu svogūnų laiškai jau palenkti, jų kelti, tiesinti ar papildomai judinti nereikėtų. Pažeisti laiškai gali lengvai lūžti, o per žaizdas į augalą gali patekti ligų sukėlėjų.
Toliau svogūnus prižiūrėkite įprastai:
- neperlaistykite;
- nebenaudokite azoto trąšų;
- saugokite lysvę nuo piktžolių;
- stebėkite, ar neprasideda puvinys;
- derlių nuimkite tik tada, kai augalai natūraliai subręs.
Dalis svogūnų vis tiek gali užaugti tinkamo dydžio, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo to, kaip anksti ir stipriai buvo pažeisti laiškai.
Kantrybė liepos mėnesį atsiperka
Kai svogūnų galvos atrodo per mažos, kyla noras augalams „padėti“. Tačiau liepos mėnesį geriausia pagalba dažnai yra kuo mažesnis kišimasis į natūralų jų augimą.
Žali ir sveiki laiškai dar nėra ženklas, kad svogūnas vėluoja bręsti. Priešingai – jie rodo, kad augalas vis dar aktyviai kaupia energiją galvoje.
Todėl svogūnų laiškų nereikėtų lenkti, laužyti ar kirpti anksčiau laiko. Palikus augalui natūraliai užbaigti augimą, tikimybė sulaukti stambių, gerai subrendusių ir ilgai išsilaikančių svogūnų bus gerokai didesnė.
