„Three words, eight letters, say it and I’m yours.“ Atpažinai? Taip, tai serialas „Gossip girl“. Nors šis serialas senokai pasibaigęs ir nėra pats naujausias, tačiau gražuolis Chuckas Bassas dar ilgai išliks atminty. Turbūt ne kartą žiūrėdami į šiuos aktorius svajojai, kad ir tavo santykiai, tavo gyvenimas būtų bent truputį panašus į jų. Tad, kaip elgtis, kad tavo santykiai būtų kaip iš serialo?
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
Išvaizda – nesvarbi, o ūgis – tik skaičiai
Būtent! Daugeliui šie dalykai yra vieni iš pirmųjų kriterijų renkantis antrąją pusę „šitas – negražus, šito – nosis per ilga, dar kito – kojos per trumpos“, tačiau, kai meilė tikra… Ūgis, grožis, plaukų spalva netenka prasmės. Pažiūrėk, Blair mama Eleanora – graži, aukšta moteris. Jos mylimasis Cyrusas – visa galva žemesnis, pliktelėjęs, atrodo žymiai vyresnis už Eleanorą, bet argi nebuvo tavo veide šypsenos ir nebuvo miela žiūrėti, kai rodė šią porą? Ir svarbiausias klausimas: ar ūgis ir išvaizda trukdė jų laimei?
Pirmas kartas su bet kuo?
Vargšė Jenny… Norėjo, kad jos pirmas kartas būtų ypatingas, nenorėjo skubėti, bent jau taip pati kalbėjo, tačiau jautėsi vieniša ir… įvyko pirmas kartas su Chucku. O blogiausia, kad po to jai teko greitai susirinkti daiktus ir tiesiog dingti, nes Chuckas nuėjo pas Blair. Moralas paprastas ir aiškus – nekartok Jenny klaidos.
Jeigu myli – paleisk, jeigu sugrįš – amžinai bus tavo
Blair ir Chucko, Serenos ir Dano istorijos puikūs pavyzdžiai. Kiek kartų vienas kitam sakė „sudie“? Ne kartą buvo susitaikę su ta mintimi, kad „viskas, jau pabaiga, daugiau nebūsime kartu“ ir daug kartų naujiems mylimiesiems jie sakė „myliu“, bet vis tiek plaukė pasroviui ir likimas juos vėl suvedė, tad galbūt kartais tikrai reikėtų labiau pasitikėti likimu, nebandyti visko kontroliuoti, o leisti, kad viskas vyktų savaime?
AOP nuotr.Nevaidink meilės, o mylėk iš tikrųjų
Ar būtum sugebėjusi atleisti Chuck‘ui tiek, kiek jam atleido Blair? Turbūt būtų sunku atleisti vien tai, kad tą lemtingą vakarą, kai Chuckas pagaliau buvo pasiryžęs pasipiršti Blair, bet permiegojo su Jenne. Galbūt tikra meilė ir yra tuomet, kai sugebi atleisti mylimam žmogui viską ir nelaikyti nuoskaudų? Tiek Blair, tiek Chuckas galėjo seniausiai atsukti vienas kitam nugarą ir nueiti skirtingais keliais, bet, kad ir kaip buvo sunku jie sekė paskui savo širdies balsą ir tokios meilės buvo galima pavydėti. Sek ir tu, klausyk savo širdies. Ir tam vieninteliam, kurį tikrai mylėsi, sugebėsi atleisti viską.
Prisipažink, kad klydai, sakyk „atsiprašau“
Visi serialo veikėjai darė daug nuodėmių ir kiekvienas iš jų buvo patekęs į nemalonią situaciją, tačiau jie visi prisipažindavo klydę, prisiimdavo kaltę ir atsiprašydavo. Draugai juos išklausydavo, atleisdavo ir nesmerkdavo. Galbūt dėl to išliko draugais ir padėjo įveikti vienas kitam net pačias sudėtingiausias situacijas? Būk ir tu tokia, kuri supranta, išklauso, padeda nelaimėje, o ne kartoja kaip papūga „juk aš tau sakiau, kad taip bus!“
Neieškok toli, tai, ko tau reikia – visai šalia
Vėl galima prisiminti Chucką ir Blair. Blair susižavėjo princu Louisu. Žinoma, ji visuomet norėjo ištekėti už tikro princo ir būti tikra princese, bet juk žinai, kuo visa tai baigėsi. O tikrasis jos princas, nors ir netituluotas kaip Louisas, bet buvo labai arti ir sunkiausiomis akimirkomis šalia. Gal ir tu dairaisi per toli?
AOP nuotr.Neapsimetinėk tuo, kuo nesi
Ar nebuvo juokinga žiūrėti, kai skandalus mėgstanti Georgina „atsivertė į tikėjimą“ ir bandė vaidinti šventąją? Arba, kai Chuckas „praradęs“ atmintį taip pat apsimetinėjo angeliuku? Žinoma, ilgai jie vadinti neįstengė, o yla iš maišo anksčiau ar vėliau vis tiek išlenda. Tad, jeigu nori būti laiminga, būk tokia, kokia esi, o jeigu kitiems tikroji tu nepatinki – tau jų taip pat nereikia.
Leisk pasitaisyti nors ir 100-ąjį kartą
Serialo veikėjai elgėsi kitaip nei dažniausiai mes esame įpratę manyti, kad būtų teisingiausia. Jie neskaičiavo, kiek šansų vienas kitam jau suteikė. Skyrėsi, taikėsi, skyrėsi, taikėsi. Kiekvieną kartą atleisdami tikėjo, kad šį kartą viskas bus kitaip. Daug kartų – nebuvo kitaip, o vis tas pats ir tas pats, bet galiausiai, galbūt tą šimtąjį kartą – pabaiga laiminga. Tad ar nebuvo verta?
