KLAUSIMAS jau seniai reikėjo parašyti, bet bandžiau jai padėti pati. Mano draugė (pavadinkime ją X ) jau seniai patiria smurtą ir patyčias iš tėvų. Pati savo akimis mačiau, kaip jos motina nesigėdydama rėkdavo ant X ir kartais trenkdavo antausį.
Kita problema – vyresnioji sesutė tokių patyčių patiria gal kokius 3 kartus mažiau. Į ką mano draugė galėtų kreiptis pagalbos, jei ji bijo būti primušta už savo poelgį? Jai dar nėra 16-kos, todėl ji negali kreiptis tiesiai į policiją.
ATSAKYMAS: kai šeimoje dedasi tokie dalykai ir kai šešiolikametei tenka kęsti pažeminimą, tai tikrai nėra kada svarstyti, kodėl visa tai vyksta, reikia veikti. Jokie psichologiniai paaiškinimai nepateisina smurto prieš vaikus.
Vaikais mūsų valstybėje pagal įstatymą laikomi žmonės iki aštuoniolikos metų. Tai reiškia, kad tėvai turi jais rūpintis ir nesukelti jiems fizinių ir moralinių kančių savo veiksmais ir žodžiais.
Jeigu tėvai negali, nemoka arba nenori derami auklėti savo vaiko, jiems turi padėti valstybės pareigūnai ir kiti profesionalai, kaimynai ir draugai.
Kiekvieno profesionalo, kuris dirba su vaikais, pareiga – aktyviai pasirūpinti, kad vaikas taptų saugus ir kad jo neskriaustų kiti suaugę arba vaikai.
Labai gerai, kad parašei, klausdama, kaip padėti draugei. Jeigu nepilnametę skriaudžia tėvai, reikia įsidrąsinti ir imtis veiksmų.Veiksmų planui sudaryti reikia tokių žingsnių.
Susėskite dviese ar trise, su kuo draugaujate ir kuo pasitikite, ir aptarkite susidariusią padėtį. Kelios galvos visada geriau už vieną.
Galite tai padaryti ir su savo drauge, kuriai reikia pagalbos.
Sudarykite sąrašą žmonių, su kuriais galima pasitarti ir kurie suteiks palaikymą ir paaiškins, ko reikėtų imtis. Tai gali būti auklėtoja, socialinė pedagogė, psichologas ar mokyklos direktorius/-ė, kaimynė, kuri nepasimes ir nepasmerks, nes supras, kad draugei reikia pagalbos.
Kartais pagalbininku gali būti kunigas ar vienuolė. Padėti ir patarti gali ir visi psichologinės pagalbos arba paguodos telefonai, kuriais galima skambinti nemokamai – Jaunimo linija, Vaikų linija ir kiti. Šiuos telefonus rasite internete.
Svarbu nepamiršti ir kitų giminių ar artimųjų: senelių, tetų ir dėdžių, pilnamečių seserų ir brolių, pusbrolių ar pusseserių.
Paskui internete bendromis jėgomis suraskite ir užsirašykite savo miesto:
artimiausio policijos poskyrio adresą ir telefoną – policija paprastai aiškinasi atvejus, kai yra panaudojama fizinė jėga ir smurtas. Atėjus į policiją reikės paaiškinti padėtį, policijos pareigūnas surašys protokolą ir turės imtis veiksmų – aiškintis su tėvais.
Prokuratūros adresą ir telefoną – prokuratūra taip pat priima tokius pareiškimus ir pradeda aiškintis.
Vaikų teisių apsaugos (VTA) tarnybos ar skyriaus prie jūsų miesto savivaldybės adresą ir telefoną.
VTA paprastai dirba vaikų teisių inspektorė, kuri turi įvertinti padėties rimtumą, pasikalbėti su paaugle, paskui tėvais. Jeigu padėtis negerėja ir tėvai nepakeičia savo elgesio, VTA inspektorė pati kreipiasi į policiją.
Išsiaiškinkite, kas yra jūsų draugės gydytoja, koks jos telefonas, kur ir kada ji dirba, pavyzdžiui, poliklinikoje. Jeigu draugė yra sumušta, reikia skubiai ir būtinai pasirodyti gydytojai.
Taip pat išsiaiškinkite, ar jūsų mieste yra tokių nevyriausybinių organizacijų, kurios rūpinasi moterų ir vaikų teisėmis. Labai dažnai prie parapijų būna pagalbos centrai.
Pabandykite išsiaiškinti, kokios nevyriausybinės ir religinės organizacijos yra jūsų vietovėje: mieste ar rajone. Jose būna psichologų, patarėjų, būna ir vietos, kur laikinai galima pernakvoti, esant reikalui.
Smurtą ir tėvų patyčias galima sustabdyti. Vaikai ir jaunimas turi teisę patys kreiptis į prokuratūrą ir policiją bei VTA skyrių. Kartais su tėvais pakanka pasikalbėti specialistams ir pareigūnams. Kartais užtenka paaiškinti, kad toks elgesys su vaiku tęstis negali, ir to pakanka.
Bet kai kada jauni vaikinai ar merginos turi išsikraustyti iš namų, nes tėvas arba motina nenurimsta žeminę ir kritikavę savo vaikų. Aš pažįstu tokių jaunų, drąsių žmonių. Viena mergina dvyliktoje klasėje persikraustė pas senelius ir sėkmingai bei ramiai pabaigė mokyklą.
Nereikia iš karto daryti didelio skandalo ir visiems be atodairos pasakoti apie draugės padėtį ir jos „siaubingus tėvus”. Tačiau reikia „netempti laiko“, nepalikti jos vienos, būtinai ją palaikyti ir paremti psichologiškai.
Su visomis tarnybomis iš pradžių galima pasitarti ir anonimiškai, jeigu nesi tikra, ar teisingai elgiesi, kai ieškai draugei ar sau pagalbos.
Reikia palydėti draugę į tas įstaigas, kurias išvardinau aukščiau, pasikalbėti su ja dažniau. Nepamiršti jai parašyti žinutę ir paskambinti. Tik tavo ir kitų bendros pastangos padės sustabdyti nederamą elgesį.
Tėvai dažnai ima gėdinti vaiką, kai jis kreipiasi pagalbos. Bet vaikas nenori padaryti blogo tėvams. Jis nori, kad pasibaigtų smurtaujantis tėvų elgesys.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
