NET 53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI

Kodėl sukame „į kairę“?

Visada žinome, kas yra kaltas, bet niekada nežinome – kas teisus. Kas lemia, kad vieni žmonės dažnai gali būti neištikimi, o kiti ištikimybę laiko vertybe? Žmogus (išduodantis arba išduodamas) susikuria sau palankų pasiaiškinimą, kodėl jis elgiasi vienaip arba kitaip.

Išduodantys aiškina, kad būti su vienu asmeniu visą gyvenimą – neįmanoma dėl instinktų, o štai išduodamieji aiškina, kad žmogus tuo ir skiriasi nuo šuns, jog mąsto…

Pasak mokslininkų, vyrų genuose nuo senų senovės yra užkoduotas instinktas apvaisinti kuo daugiau moterų. Mūsų laikų supratimu – išlikti lytiškai aktyviu.

Panašiai kaip ir vyrų – moterų genuose taip pat užkoduotas polinkis pratęsti savo šeimos liniją, susilaukti palikuonių.

Tačiau ne visas savo nuodėmes galime suversti protėviams. Neištikimybės priežastys dar gali būti: baimė įsipareigoti, baimė būti išduotam/-ai, nepasitikėjimas savimi, išgyventos nuoskaudos dėl išdavystės, padidėjęs lytinis aktyvumas, tikėjimas, jog po to santykiai pasikeis, konfliktai…

Baimė įsipareigoti

Kiekvienas iš mūsų turi įvairiausių fobijų. Nebūtinai paauglystėje ir nebūtinai vyrams yra būdinga baimė įsipareigoti. Dažniausiai įsipareigoti bijo tokie žmonės, kurie sau bando įrodyti, kad yra nuo nieko nepriklausomi. Kalti gali būti griežti tėvai arba sunki kova už vietą po saule… Neištikimybė tada panašesnė į maištą.

Nepasitikėjimas savimi

Jei aš galiu užgauti kitą – vadinasi, esu stiprus/-i. Jei sugebu apgauti – esu sumanus/-i. Jei atitinkamai elgdamasis galiu save apgauti, jog esu tvirtas/-a, protingas/-a ir seksualus/-i – pasitikiu savimi.

Tokie žmonės dažniausiai klaidžioja neištikimybės šunkeliais, nes būdami neištikimi geba sau įrodyti, jog jie patys stipriausi. Tokie žmonės dažniausiai būna perdėtai pavydūs savo antrajai pusei, nors patys savęs nevaržo.

Išgyventos nuoskaudos dėl išdavystės

Talijono principas – akis už akį, dantis už dantį. Jei žmogus būna ne kartą išduotas – formuojasi suvokimas: „Jei kitas gali, kodėl negaliu aš?“.

Pyktis, smalsumas, noras suvokti, kodėl jis/ji buvo išduotas, nusivylimas ir pasikliovimas instinktais – daugelis šių veiksmų paskatina būti neištikimam/-ai.

Padidėjęs lytinis aktyvumas

Padidėjęs lytinis aktyvumas būdingas tiems, kurie turi per daug seksualinės energijos. Seksualinė kaip ir mąstymo energija neutralizuojama, tik gaunant pakankamai fizinio krūvio.

Gal nuskambės kvailai, perskaišius, kad neištikimu galima būti tiesiog iš nuobodulio. Bet taip yra. Per mažai fizinės veiklos = per daug laiko ir jėgų apmąstymams ir seksualinėms fantazijoms = puiki proga ieškoti nuotykių.

Tikėjimas, jog po to viskas pasikeis

Taip pat, kaip žmonės laukia Naujųju metų, tikėdamiesi, kad laikrodžiui rodant 00:00 jų gyvenimas apsivers aukštyn kojomis, „einantys į šoną“ gali tikėtis, jog tai padarys jį/ją žvalesnį/-ę dabartiniuose santykiuose, galbūt padės įvertinti, kiek emociškai jam/jai svarus jo/jos draugas/-ė arba tiesiog tai taps mažytėmis „atostogomis“, po kurių lyg iš naujo bus kimbama į senų santykių koregavimą. Tai, matyt, bene dažniausiai pasitaikanti neištikimybės priežastis.

Konfliktai

Beveik kerštas, beveik įrodinėjimas sau „Mano partneris man nėra svarbus“. Konfliktuojant su antrąja puse, bandoma išvengti bet kokio prisirišimo prie partnerio.

Pasak mokslininkų, žmogus konfliktuodamas jaučia grėsmę pralaimėti konfliktą. Nesijausdamas saugiai, jis ieško šilumos. Savaime suprantama, kad neprieisi gatvėje prie nepažįstamojo/-osios ir nepaprašysi, kad jis/ji tave paguostų. Tačiau lengviausias ir priimtiniausias būdas pasijausti saugiai – seksas.

Flirtas, bučiniai, glamonės ar svetima lova… Per seksualinius ryšius žmogus išvengia vienatvės. Poveikis trumpalaikis. Jei konfliktas išsisprendžia – dėl poelgių ima graužti sąžinė.

Niekas negali nurodyti mums, ar turime būti ištikimi. Vieni tiesiog „paslysta“, kitiems – tai įsišaknijęs gyvenimo būdas. Sakoma elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi. Tad gal derėtų nustoti žvalgytis į kitus ir pažiūrėti į patį save? O tu ar vertini ištikimybę?

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.

Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Mano išsaugoti straipsniai