Vasarai pasibaigus nesinori grįžti į rutina pradvisusį mokslo jungą. Jauti įvairius jausmus: nusivylimą, liūdesį, pyktį? Prisimeni piktą mokytojo žvilgsnį ar garsų tėvų priekaištą dėl blogo pažymio? Mintyse iškyla vaizdiniai, kai Tu suspaudęs kumščius iš beviltiško pykčio, kurio negali parodyti mokytojui, tyliai viduje riaumoji: „Nekenčiu! Nekenčiu!“.
Šiame straipsnyje aptarsime mokytojų ir mokinių santykius, konfliktus.
Daugelis mokinių nori, kad mokytojas bendrautų betarpiškai, kad jis taptų draugu, o ne monstru. Aišku, mokytojo autoritetas neleis jam „nusileisti“ iki mokinio lygio…
Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais, mokiniai dažniausiai skundžiasi:
· mokytojų neteisingumu;
· agresyvumu;
· nesistengimu suprasti mokinio.
Mokytojo profesija reikalauja nuolatinio keitimosi, nuolatinio derinimosi prie besikeičiančių situacijų, naujovių, mokinių savybių…
Mokytojai dažniausiai skundžiasi:
· mokinių elgesiu (trukdo, ignoruoja pastabas, demonstratyviai nesilaiko drausmės);
· mokinių daroma žala kitiems mokiniams ar daiktams (muštynės, vagystės, mokinių arba mokyklos turto gadinimas);
· abejingumu mokomajam dalykui (neklauso mokytojo, žaidžia per pamokas);
· mokinių uždarumu (pernelyg drovus, tylus).
Kaip bebūtų sunku, mokytojas turi mokėti pažvelgti į situaciją mokinio akimis. Kai pažvelgiame iš mokinio pozicijos, mums tampa aiškiau, kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip, kas jam įdomu ir kaip jį sudominti…
Pavyzdžuiu buvo situacijų, kai, pasikeitus mokytojui, mokinė iš geros mokinės virto blogai besimokančia. Tai visus šokiravo. Po konsultacijų buvo sužinota, kad naujoji mokytoja nebuvo artima jai, mokytoja nesidomėjo mokiniais, ir tie liovėsi domėtis dėstomu dalyku.
Kai mokytojai ignoruoja mokinio nuomonę, elgesį ar pradeda kaltinti, moralizuoti, mokinys ima maištauti, išryškėja neigiami jų charakterio bruožai – egoizmas, nepastovumas, nejautrumas.
Nesulaukęs dėmesio, besielgdamas gerai, mokinys pradeda elgtis agresyviai: trukdo mokytojui vesti pamoką, mušasi pertraukų metu, pasidaro nepažangus…
Kaip elgtis, kad mokytojai „neužsėstų“?
Psitikėk savimi.
Tai, kad tau nesiseka fizika, nereiškia, kad turi trukdyti kitiems mokytis ir mokytojui trukdyti dėstyti šį dalyką. Jei jau taip nekenti fizikos, pasistenk bent jau teigiamai mokytis.
Nieko tokio, jei ne geriausiai mokysies fiziką, jei gausi blogų pažymių. Tau sekasi kiti dalykai. Svarbiausia nepyk ir nekaltink mokytojo, kad tau nesiseka. Juk pats/pati sakei, kad šios pamokos nekenti…
Nekreipk dėmesio, ką kiti sako
Tave labai skaudina, kai mokytojas tave sumenkina prieš visą klasę. Tai siaubingai žeidžia ir amžiams sugadina santykius su tuo mokytoju, o gal ir klasės draugais. Kartais tokie pažeminimai sąlygoja mokinio psichologines traumas.
Mokinys gali atsiskirti nuo aplinkinių, izoliuotis, tapti labai drovus, bailus. Kitu atveju mokinys susireikšmina ir ima elgtis iššaukiančiai, demonstratyviai ir agresyviai.
Reikia mokėti priimti kitų nuomonę, nors ji ir nesutampa su tavąja. Svarbiausia netapti priklausomam nuo kitų vertinimų. Derėtų suprasti, kad tu geriausiai žinai, koks esi, kiti tavęs taip gerai nepažįsta…
Kaip elgtis mokytojui?
Mokytojams reikia išmokti pakantumo mokinių trūkumams. Kai kurie mokytojai yra kupini baimės, kad nesuvaldys mokinių. Mokytojas slepia savo nuogąstavimus, baimes ir nemoka atvirai kalbėti apie savo jausmus.
Mokytojai dažnai pasirenka griežtą elgesį, agresyvumą. Tai mokinius verčia
elgts taip pat agresyviai.
Tai ir yra didžiausia konfliktų priežastis.
Mokytojas turi atvirai kalbėti apie savo lūkesčius, norus, siekius, baimes. Jis turi elgtis demokratiškai ir vadovautis lygybės principais.
Mokykloje smagu, kai bendravimo atmosfera yra puiki. Ją mes sukuriame kartu. Linkiu sėkmės, meilės ir kantrybės, Mokiniai ir Mokytojai. Su naujaisiais mokslo netais!
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė – Kazielienė
