„Jis visai kitoks nei ankstesnis…“ – frazė, kuri dažnai skamba santykių pradžioje. Tačiau po kurio laiko daugelis pastebi nemalonią tiesą: scenarijus kartojasi, tik su kitu žmogumi. Keičiasi vardai, veidai ir aplinkybės, bet jausmai, konfliktai ir nusivylimai – stebėtinai panašūs.
Kodėl taip nutinka? Kodėl, net ir nuoširdžiai norėdami kitokių santykių, vėl ir vėl grįžtame prie tų pačių klaidų?
Pasąmoniniai santykių modeliai
Didžioji dalis mūsų santykių elgesio susiformuoja dar vaikystėje. Iš tėvų ar globėjų išmokstame, kaip atrodo artumas, konfliktai, meilė ir atstūmimas. Net jei šie modeliai buvo skausmingi, pasąmonėje jie tampa „pažįstami“, o pažįstamumas dažnai klaidingai suvokiamas kaip saugumas.
Todėl:
- renkamės emociškai neprieinamus partnerius,
- toleruojame elgesį, kuris mus žeidžia,
- kartojame santykius, kuriuose jau esame buvę.
Traukia ne tai, kas gera, o tai, kas pažįstama
Psichologai pastebi, kad mus dažnai traukia ne sveikiausi, o labiausiai pažįstami santykiai. Jei buvome įpratę „kovoti“ dėl dėmesio ar meilės, ramūs santykiai gali atrodyti nuobodūs ar net nejaukūs.
Taip gimsta paradoksas: sveikas ryšys atrodo „ne toks stiprus“, o drama – kaip aistra.
Viltis, kad „šį kartą bus kitaip“
Kita dažna klaida – tikėjimas, kad partneris pasikeis dėl mūsų. Ši viltis ypač stipri, jei santykių pradžioje viskas atrodo gražu.
Tačiau realybėje:
- žmonės keičiasi tik tada, kai patys to nori,
- meilė neišgydo gilių asmeninių problemų,
- ignoruoti raudoni signalai anksčiau ar vėliau grįžta.
Neišspręstos emocinės žaizdos
Neužgijusios patirtys iš ankstesnių santykių tampa filtru, per kurį matome naują partnerį. Jei skausmas neišgyventas, jis kartojasi, tik kitoje formoje.
Tai gali pasireikšti:
- pavydu be aiškios priežasties,
- baime būti paliktam,
- poreikiu nuolat įrodyti savo vertę.
Savivertė ir ribos
Žmonės su žema saviverte dažniau lieka santykiuose, kurie jų netenkina. Jie bijo būti vieni, todėl renkasi pažįstamą skausmą vietoj nežinomybės.
Aiškios ribos – tai, ko dažnai trūksta kartojant tas pačias klaidas. Be jų sunku atpažinti, kur baigiasi kompromisas ir prasideda savęs išdavystė.
Kaip nutraukti pasikartojantį santykių ratą?
Pirmas žingsnis – prisiimti atsakomybę ne kaltinant save, o sąmoningai stebint. Padeda:
- atviras savo santykių istorijos įvertinimas,
- pasikartojančių situacijų įvardijimas,
- darbas su saviverte ir emociniu saugumu,
- psichologo ar terapeuto pagalba.
Tik suvokę savo vidinius modelius galime pradėti rinktis kitaip.
Ne „toks pats žmogus“, o tas pats scenarijus
Svarbiausia suprasti: problema dažnai ne partneriuose, o neįsisąmonintuose modeliuose. Kai keičiasi mūsų vidus, keičiasi ir tai, ką leidžiame į savo gyvenimą.
Kitas žmogus gali atrodyti kitoks, bet jei nesikeičiame patys, istorija kartosis. O kai keičiamės – atsiranda erdvė santykiams, kurie ne skaudina, o augina.
